Rugpjūčio 22-oji visam gyvenimui įsirėžė į Stano ir Beatos gyvenimus – šią dieną jie vienas kitam prisiekė amžiną meilę.
Su Stano susipažino netikėtai
Kalbėdama apie vestuves, Beata pasakojo, kad joms buvo ruoštasi intensyviai ir ilgai. Visgi, kaip teigė moteris, viskas prabėgo tarsi per akimirką.
„Kaip tik neseniai su vyru kalbėjome, kiek daug dalykų aš neprisimenu: o tas buvo? O tą padarėme? O Dieve, – juokėsi Beata. – Ir taip atrodo – tiek ruošėsi, tiek darai, o praeina akimirksniu. Man prieš tai draugė sakė: Beata, tu taip pergyveni, čia tokios smulkmenos, viskas taip greitai praeis ir tau tik bus liūdna, kad nespėji pasidžiaugti.
Ir iš tikrųjų po to sėdžiu ir galvoju: su tuo žmogumi nepakalbėjau, prie to nepriėjau, juk jie atėjo, o aš net su jais nepabuvau. Iš kitos pusės normalu – negali apeiti 150 žmonių, kiek spėji, tiek pabendrauji. Labai faina diena iš tikrųjų buvo, man viduje buvo labai ramu“, – teigė B. Stavickė.
Visgi vestuvių dieną netrūko ir ne itin malonių staigmenų – būtent rugpjūčio 22-ąją, kai tuokėsi Stano ir Beata, Lietuvą talžė didžiulė audra.
„Sėdžiu, man daro makiažą, atėjo ten pat ir draugė, mes taip susižvalgėme, atsisukame ir matome, kad vanduo už lango tiesiog žliaugia, nieko net nesimato, vyrai kitoms nuotakos neša skėčius... Galvoju: viskas, Beata, tavo kontrolė čia ir baigiasi. Nes aš mėgstu viską suplanuoti, sužiūrėti, sustyguoti – jeigu nepavyksta planas A, turi būti B.
Pagalvojau, kad man čia ženklas atsipalaiduoti – viską, ką galėjau, padariau, o juk oro nesukontroliuosi. Buvo labai įdomu, kai aš grįžau namo, man darė šukuoseną, jau visi renkasi – žiūriu, kad jau nustojo lyti, saulėta. Mes planavome su vaikais ir šeima prie namų pasidaryti nuotraukų. Nuėjome į lauką ir mums pavyko tai padaryti“, – kalbėjo B. Stavickė.
Nors orai tą dieną buvo išties pavojingi, pasak Beatos, tai jųdviejų su Stano ypatingos dienos nesugadino. Anaiptol – moteris teigė viduje jautusi ramybę.
„Nepaisant to, kad visų telefonai ūžė dėl pranešimų apie audrą, mama irgi nerimavo, kaip čia vyks šventė, viskas buvo gana ramu. Kai pasižiūriu, kaip kiti tą dieną šventė vestuves ir kaip jiems viskas praėjo, tai mes tikrai gražiai prasmukome. Lietaus nebuvo, šakos krito, vėjas didžiulis, bet šventės nesugadino.
Tik vėliau sužinojau, kad pas mus buvo dingusi elektra. Mūsų tos vietos, kurioje šventėme, organizatoriai buvo taip viskam pasiruošę, kad nei svečiai, nei mes nepastebėjome. <...> Tik kažkiek gaila, kad nepasidžiaugėme ta aplinka, nes kai rinkomės sodybą mus tai labiausiai sužavėjo“, – pripažino ji.
Daugiau nei dešimtmetį kosmetologe dirbanti Beata pasakoja, kad pirmą sykį žinomą vyrą sutiko savo kabinete, kai šis atvyko pasidaryti procedūros. Ar tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio? Moteris tikino, kad tikrai ne, tačiau Stano nustebino savo paprastumu.
„Vieną dieną jis užsirašė pas mane į procedūrą. Kažkada mes prieš kelis metus buvome bendravę dėl sveikatos reikalų, pasidalinome rekomendacijomis ir tiek. Jis parašė ir paklausė, ar priimsiu į procedūrą. Atsakiau, kad taip – nebuvo didelės nuostabos, nes pas mane lankosi ir vyrai.
Jeigu atvirai, tai man labai keistas jis pasirodė. Toks paprastas, net nežinau, lyg būtų 100-ą metų pažįstamas. Kažkoks gal net per paprastas, per drąsus, bet, galvoju, juk menininkas. Visi jie tokie truputėlį keistesni“, – šypsodamasi prisiminė Beata.
Nors pirmieji Stano apsilankymai Beatai pasirodė keisti, po kelių mėnesių ji pajuto, kad bendrauja su žmogumi taip, tarsi pažinotų jį mažiausiai dešimt metų. Pasak moters, jie atrado daug bendrų temų.
„Atrodė labai artimas ryšys. Bet tik tiek – kaip kelios fainos klientės, kurios ateina kaip draugės. Bendravome, bendravome ir jis paklausė, kada vėl susitiksime. Sakau: kaip visada, po trijų-keturių savaičių. Sako: na gerai, rašyk. Matyt, ten iš tikrųjų buvo kvietimas į pasimatymą, – juokėsi Beata. – Aš apskritai nevaikščiodavau į pasimatymus, man tai būdavo didžiausia bėda. Ant pirštų galiu suskaičiuoti, kiek jų buvę.“
Visgi, kaip atskleidė Beata, galiausiai ji vieną dieną sutiko su Stano kartu išgerti kavos. Kaip paaiškėjo, tas susitikimas buvo lemtingas.
„Dirbu beveik centre, prie Paupio, kur yra upelis, taip pat ir Belmontas. Visada pasiimu kavos ir einu ten pasivaikščioti. Turėjau tą dieną 30-40 minučių. Stano pasiūlė išgerti kavos, bet aš sakiau, kad turiu tik tiek laiko. Jis sako: gerai, man tinka. Nuėjome pasivaikščioti, laikas labai greitai praėjo, jis nuvežė mane atgal į darbą. Na ir viskas. Atrodo, nuo tos dienos nebesiskyrėme“, – šyptelėjo laidos viešnia.
O kokios Stano savybės Beatą labiausiai sužavėjo?
„Šį kartą patraukė dėmesį visai kiti dalykai. Galbūt, kaip aš sakau, todėl, kad mes per seni jau. Turim abu skaudžios patirties, skirtingos, bet ir labai panašios. Tiek jis, tiek aš perėję per daugybę išbandymų, sunkių gyvenimo etapų ir visa tai pasirodė labai panašu. Todėl mūsų tie bendri, kaip sakau, vardikliai ir suartino, nes kai kalbi apie tai, dažniausiai žmogus gali tik palaikyti tave, gali jausti, paguosti, išklausyti, o čia kalbi ir supranti, kad jis tikrai žino apie ką šneki, ką patyrei“, – atvirai sakė Beata.
Prieš santuoką ryžosi netikėtam žingsniui
Ji taip pat pripažino, kad reikėjo laiko geriau pažinti vienam kitą, todėl nusprendė iki santuokos padaryti netikėtą dalyką – apsilankyti porų terapijoje.
„Mes taip nusprendėme, kad užbėgtume tam tikriems įvykiams už akių. Kad abu su visokiomis savo patirtimis galėtume teisingai kurti naują šeimą. Juk ir vyras buvo po skyrybų, ir aš turėjau santykius. Jis turi savo terapeutą, aš – savo psichologę. Vieną dieną mes supratome, kad abu esame kaip ir panašūs, vienodi, bet kiekvienas turi savo tiesą, savo matymą.
Todėl nusprendėme nueiti. Pas mus niekada nebuvo kažkokių didelių bėdų, bet mes labai norėjome tvirtų, sveikų, normalių santykių ir šeimos. Išsisprendėme viską dar stovint ant kranto“, – atviravo viešnia.
Ne paslaptis, kad Stano iš pirmos santuokos turi tris vaikus – du sūnus ir dukrą, kuri yra vienmetė su Beatos dukra. Maža to, mergaitės kartu pradėjo lankyti tą pačią klasę. Kaip visiems sekėsi jaukintis vienas kitą?
„Iš pradžių iššūkių apskritai nebuvo. Aš esu tokia, kad man reikia viską daryti labai užtikrintai ir po truputį. Viskas taip ir vyko, labai lėtai. Stano juokauja, kad per tiek laiko žmonės spėja ir susituokti, ir vaikų prisigimdyti, ir išsiskirti. Jam visko reikia labai greitai, o aš nenoriu skubėti. Sakau jam: juk mes viską turime, mums nebe dvidešimt metų.
Turime vaikų, kur gyventi, darbus – visą pagrindą, nėra kur skubėti. Ir ta pažintis su vaikais iš pradžių įvyko tiesiog kartu vaikštinėjant po parkus, nueinant į kiną. Aš neprisimenu, kada ryžausi po to atvažiuoti į svečius, nors kvietė tūkstantį kartų. Viskas įvyko labai natūraliai, niekur neskubant“, – pasakojo B. Stavickė.
Anot Beatos, jųdviejų su Stano dukros sutaria labai gerai. Tiesa, moteris neslėpė, kad artėjant paauglystei pasitaiko visko.
„Ir pasipyksta, ir nepasidalija, bet šiaip tikrai gražiai bendrauja, tokios viena už kitą. Namuose jos kaip sesės – vieną dieną viena be kitos negali, o kitą jau sako „neik į mano kambarį“, – juokėsi Beata. – O berniukai labiau gyvena savo pasaulyje. Vyriausias jau kaip tikras paauglys, ateina tada, kai jam reikia pavalgyti ar kažko paprašyti. O vidurinysis labiau prie šeimos, bet irgi užsiėmęs savo reikalais. Tačiau su mergaitėmis vis dar pažaidžia.“
O koks Stano yra namuose ir už kokius darbus atsakingas būtent jis?
„Aš tas žmogus, su kuriuo nebus tikriausiai nuobodu. Jo darbų ritmas yra tikrai labai įtemptas, todėl jam dažniausiai norisi grįžus namo ilsėtis. O aš dažnai noriu ką nors veikti, daryti, važiuoti. Šia prasme esu aktyvi, bet darbų prasme jis žymiai aktyvesnis. Tiek, kiek jis spėja, aš neįsivaizduoju, kaip įmanoma tiek parako turėti. Kartais šalia vyro jaučiuosi tokia žymiai vyresnė.
Pas jį nėra svajonių – tik tikslai ir planas, kaip tai pasiekti. O aš tokia jo pakurstytoja. Man visada kažko reikia – kažką padaryti namie, kažką pakeisti, perkelti, nusipirkti. Mes esame pasidaliję, kad jis prižiūri namų aplinką, o aš – vidų“, – atskleidė Beata.
Įdomu tai, kad Beata yra Vilniaus lenkaitė – taip pat, kaip ir jos vyro Stano bičiulio Deivydo Zvonkaus žmona Katažina. B. Stavickė pokalbio metu atskleidė, ar joms pavyko susidraugauti.
„Nesame labai geros, artimos draugės. Bet kai susitinkame per kokį renginį ar šventes, tikrai visada būna faina pasimatyti, pabendrauti. Kartais susirašome, visada einame palaikyti, kai rengiami koncertai, renginiai ar apskritai kokie įvykiai. Visada šalia“, – atskleidė B. Stavickė.
Visą pokalbį su B. Stavicke žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Tinklalaidę „Pasikalbėkim“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Antradieniais 19 val. – ir TV3 YouTube kanale!
