Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė jos artimieji, moteris „mirė iš liūdesio“ po to, kai praėjusiais metais neteko savo vyro, švedų prodiuserio Mattias Ripa, rašė TheGuardian.
Skaudi netektis
Mattias Ripa mirė 2025 m. balandžio 8 d. Vėliau tą patį mėnesį Marjane Satrapi socialiniame tinkle „Instagram“ pasidalijo žinute, kurioje rašė: „Nes netekau savo gyvenimo meilės.“
Po žinios apie jos mirtį pagarbą menininkei išreiškė daugybė Prancūzijos politikos ir kultūros pasaulio atstovų. Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron pavadino ją „didžia menininke, savo vaikystę Irane pavertusia universalia istorija“.
„Savo vaikišku žvilgsniu, ironija, švelnumu ir vidiniais demonais autorė sukūrė jautrų pasaulį, su kuriuo skaitytojai galėjo tapatintis“, – teigė prezidentas.
Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininkė Yaël Braun-Pivet socialiniame tinkle „X“ rašė: „Marjane Satrapi savo kūrybą pavertė laisvės aktu. Knygoje „Persepolis“ ji suteikė veidą ir balsą Irano revoliucijai, drąsiai gindama moterų laisvę ir orumą. Prancūzija neteko iškilios menininkės.“
Gyvenimas ir karjera
Marjane Satrapi gimė 1969 m. Irano mieste Rašte, netoli Kaspijos jūros. Ji augo Teherane, inžinieriaus tėvo ir drabužių dizainerės motinos šeimoje. Paauglystėje tėvai išsiuntė ją mokytis į Europą, tikėdamiesi apsaugoti nuo Islamo Respublikoje įsigalėjusių suvaržymų. Galiausiai ji apsigyveno Prancūzijoje, kur atvyko 1994 m., o 2006 m. tapo šios šalies piliete.
Visą gyvenimą Marjane Satrapi garsėjo kaip aktyvi Irano religinės valdžios kritikė.
2000 m. ji išleido grafinį romaną „Persepolis“, kuris tapo pasauliniu reiškiniu. Knygoje pasakojama apie maištingą ir tiesmuką mergaitę, augančią Irane po 1979 m. revoliucijos ir Islamo Respublikos įkūrimo. Istorijoje vaizduojamos jos pastangos suprasti smurtą ir ideologinę kontrolę šalyje, kol būdama vos 14-os išvyksta viena į Europą.
2024 m. interviu leidiniui „The Guardian“ autorė teigė, kad „Persepolis“ tikslas buvo parodyti Vakarų skaitytojams Irano žmonių žmogiškumą.
„Kad jie suprastų: jie iš tiesų yra tokie pat žmonės kaip ir mes“, – sakė ji.
Memuarai parduoti milijoniniais tiražais, o jų sėkmė padėjo sugriauti daugelį Vakaruose vyravusių stereotipų apie Irano visuomenę ir kultūrą.
Pati autorė yra pasakojusi, kad pradėjusi kurti „Persepolis“ net nesitikėjo rasti leidėjo.
„Maniau, kad pasidarysiu 50 kopijų ir duosiu perskaityti draugams“, – 2020 m. laikraščiui „El País“ sakė ji.
Vėliau Marjane Satrapi kartu režisavo ir animacinę „Persepolis“ ekranizaciją, sulaukusią tarptautinio pripažinimo. Ji tapo pirmąja moterimi istorijoje, nominuota „Oskarui“ už geriausią animacinį filmą.
Menininkė ne kartą pabrėžė, kad savo kūryba siekė parodyti jauniems iranams, jog pasaulis juos mato ir palaiko.
„Jeigu tave nužudo ir pasauliui tai nerūpi – kaip tada jaustis? Vienintelis dalykas, kurio prašau, yra pripažinti jų egzistavimą“, – kalbėjo ji.
Per savo karjerą ji režisavo penkis vaidybinius filmus, tarp jų – 2019 m. juostą „Radioactive“, kurioje aktorė Rosamund Pike įkūnijo garsiąją mokslininkę Marie Curie.
Po ilgos pertraukos 2024 m. Marjane Satrapi sugrįžo prie komiksų ir koordinavo kolektyvinį grafinį projektą „Woman, Life, Freedom“. Knygą kūrė 17 Irano ir kitų šalių komiksų menininkų bei mokslininkų. Joje nagrinėjamas protestų judėjimas, kilęs po 2022 m. sulaikytos ir areštinėje mirusios 22-ejų kurdų kilmės iranietės Mahsa Amini mirties.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
