Atlikome nedelį tyrimą: apklausėme keletą vyrų, kokia profesija jiems atrodo seksualiausia. Jų atsakymai visai nenustebino - į seksualiausių profesijų sąrašo viršūnę išsiveržė seselės bei kambarinės. Tad šių metų "Vakaro žinių" kalendoriuje, kuris yra skirtas įvairioms profesijoms, be seselės ir kambarinės tikrai negalėjome išsiversti.
Su pirmosios – baltais chalatais pasipuošusiomis kalendoriaus viršelio žvaigždėmis jus supažindino prieš mėnesį, o šįkart jums pristatome kambarinę įkūnijusią ir balandžio mėnesio veidu tapusią "Olialia" mergaitę Aureliją Jacenką.
- Aurelija, tradicinis klausimas - kaip dabar gyveni ir ką veiki?
- Kątik "išgimdžiau" savo bakalauro darbą tema "Alternatyvi tikrovė Jurgos Ivanauskaitės romane "Placebas" (Aurelija birželį atsiims lietuvių filologijos bakalauro diplomą - aut. past.). Tad visas mano laikas paskutiniu metu ir buvo skirtas būtent šiam darbui - nes jį parašyti visai nebuvo lengva, iš tiesų sakinį po sakinio reikėjo "gimdyti". Užtat labai malonu buvo išgirsti pirmuosius dėstytojos atsiliepimus: mane pagyrė, sakė, kad jai pačiai buvo labai įdomu skaityti mano darbą. Iš dėstytojos lūpų tai yra puikus įvertinimas. O kol kas manęs laukia darbo gynimas, tad dėl ko jaudintis dar liko. (Šypsosi - aut.past.) Būtų gerai, jei užtektų tik darbą parašyti ir atiduoti...
- O paskui?
- O paskui ieškosiu darbo ir mokysiuosi magistrą! Esu linkusi labai toli į ateitį neplanuoti ir nekurti nerealių iliuzijų - kad paskui netektų nusivilti. Savo darbais pačiam gyvenimui parodysiu kas ir kaip turi būti. Kol kas mano norai gyvenimiški, susiję su mokslais ir darbais - gyvenimu keliauju palaipsniui. Tačiau man šie mano norai ir tikslai yra dideli ir svarbūs.
Aišku, kiekvienas jaunas žmogus dabar turbūt nori turėti kažką savo, nenori dirbti kitiems. Neatmetu galimybės, kad kada nors turėsiu savo verslą. Gal tai bus išsipildžiusi mano vaikystės svajonė - turėti savo šokių studiją. Šiai sričiai visada buvau artima, esu baigusi Mažeikiuose septynmetę Choreografijos mokyklą. Bet šokių studijų yra labai daug, joms vadovauja kur kas profesionalesni šokėjai negu aš, tad nelabai matau tam daug perspektyvų. Aš juk pati baigusi mokyklą nusprendžiau pasirinkti rimtesnes studijas, nors labai rimtai planavau mokytis choreografiją universitete. Žinau, kad būčiau nesunkiai įstojusi. Šokius pasilikau tik kaip hobį.
Dabar buvo linksma, nes visa mūsų šokių grupė buvome susibūrę iš naujo, turėjome pasirodymą savo mokykloje, tad mums, "seniams", reikėjo daug repetuoti. Išties pasijaučiau kaip senė: padarius tokią ilgą pertrauką kūnas nebeklauso, nugarą ir visą kūną skaudėjo. Bet užtat labai linksma buvo – o tai viską atpirko!
Taip pat man rūpi tas pats, kas ir kiekvienam žmogui. Manau, kad gyvename tam, kad atrastume kitą žmogų. Turbūt daugumai šeima yra pirmoje vietoje, o ne darbas. Todėl ir aš, kai bus tam tinkamas laikas, noriu ištekėti, sukurti šeimą. Esu romantikė.
- O bendraujant su kitais žmonėmis, kokios jų savybės tau imponuoja? Kas yra tavo idealai?
- Pirmenybę nė nesvarsčius suteikčiau savo šeimos nariams, o ypač tėčiui. Man imponuoja tai, kad jis yra labai geras žmogus, mylintis ir besirūpinantis savo šeima, taip pat principingas, nors jo charakteris ir nėra labai lengvas. Kalbant apie plačiau žinomus žmones, aš visuomet žavėjausi Andriumi Mamontovu. Jį vienintelį Lietuvoje pavadinčiau žvaigžde. Šeimoje, versle, šou pasaulyje - jis visur yra savo vietoje, o klausydamasi jo interviu turiu ką pasimokyti. Žavi ir tai, kad jis - amžinai jaunas, nesikeičia. Žaviuosi tikrai daugeliu žmonių, viena jų buvo ir amžiną atilsį rašytoja Jurga Ivanauskaitė.
Apskritai, man žmogus visų pirma turi būti asmenybė, o ne pilka masė. Galbūt kažkas išsiskirs ir dėl blogo dalyko, gal parodys kokius keistus principus ar "ožius". Vieni iškart tokius žmones užsipuls. O aš, net jei ir nepritarčiau to žmogaus mintimis, vistiek jam uždėčiau "pliusą". Drąsūs ir nebijantys išsiskirti iš kitų (jokiu būdu nedirbtinai) man visuomet darė įspūdį.
- Tai ir pati turbūt gali kai kam pasirodyti "kietas riešutėlis"? Esi principinga asmenybė?
- Taip, kas be ko. Pagal zodiako ženklą esu Jautis. Negana to, esu žemaitė. Ir ilgiau pabendravę su manimi žmonės įsitikina legendos apie žemaičių užsispyrimą teisumu. Sakė, kad kai parodau "ožiukus", tai net mano veide jie atsispindi. Gal tai paveldėjau iš tėvų - jie taip pat abu žemaičiai. Sakoma, kad žmonės iš šio krašto daug nekalba, bet jau kaip pasako, tai pasako. Tiesa, aš daug kalbu, bet nešneku nesąmonių ir sakau, ką galvoju. Nesistengiu kažkam įtikti ar patikti - nei kasdieniame gyvenime, nei interviu metu.
- O pakalbėkime truputį apie kalendorių. Esi balandžio mergaitė - tau tai svarbu, ar ne?
- Taip, labai džiaugiuosi, kad man teko būtent šis mėnuo. Man labai patinka balandis, nes jis yra pavasarį, be to, tai yra paskutinis mėnuo prieš mano gimtadienį, kuris yra gegužę.
Taip pat, balandį yra vieno man labai brangaus šeimos nario - sesers vyro gimtadienis, tad šis kalendorius jam tapo tarsi dovana. Ir dar šį mėnesį laukia viena, pati ypatingiausia šventė - aš tapsiu teta!
- O kokius girdėjai atsiliepimus iš artimųjų, kuriems padovanojai kalendorių su savo atvaizdu?
- Atsiliepimus girdėjau išskirtinai tik pačius geriausius - ir ne tik iš draugų ar šeimos narių, bet ir iš nepažįstamų žmonių. Visi gyrė, kad jiems mano nuotrauka pati gražiausia, ryškiai išsiskirianti iš kitų. Įstrigau visiems. Ir man pačiai be galo patiko nuotrauka, nors tikrai negalėčiau pasakyti nė vieno blogo žodžio apie kitas merginas - visos labai gražiai atrodė.
- "Olialia" projekte tu sukiesi jau seniai, tačiau į "Vakaro žinių" kalendorių papuolei tik šiemet. Ar tai buvo sena tavo svajonė?
- Žinoma, man malonu matyti save seksualiausiame ir vieninteliame tokiame lietuviškame kalendoriuje, tačiau niekada labai nesielvartavau, kad manęs jame nebuvo galima išvysti anksčiau. Visada žinojau, kad tai nutiks, kai ateis tinkamiausias laikas. Ir dabar išties manau, kad mano pasirodymas kalendoriuje įvyko pačiu laiku.
Būti kalendoriuje yra malonu, tačiau niekada nepuoselėjau iliuzijų, kad ši fotosesija man atvers duris į pramogų pasaulį ar naują gyvenimą. Ne nuo to viskas priklauso - priklauso nuo asmenybės. Aš jau kelerius metus su "Olialia" projektu dalyvavau įvairiuose renginiuose, realizavau "Olialia" projekte save ten, kur norėjau. Dar galima būtų diskutuoti, kam daugiau atsiveria galimybių - ar merginai, kuri nusifotografavo kalendoriuje ir pranyko, ar ryškią asmenybę turinčiai ir nepailstančiai "Olialia" mergaitei.
- Kartu su "Olialia" tu jau - beveik ketverius metus. Ką jie tau davė?
- Davė tikrai daug. Vienas iš maloniausių dalykų - daugybė naujų pažinčių. "Olialia" dėka susipažinau su labai įdomiais žmonėmis, atradau ne tik naujų pažįstamų, bet ir draugų. Negaliu sakyti, kad man projektas davė daugiau drąsos ar pasitikėjimo savimi, nes to man niekuomet netrūko. Tačiau kitos merginos, įsitraukę į "Olialia" komandą tikrai tampa drąsesnės, atsikrato kompleksų.
Dar vienas labai svarbus dalykas, ką gavau iš "Olialia" - tai daugybė įspūdžių ir gerų akimirkų. Man labai patinka scena ir įvairūs renginiai, kolekcijų pristatymai. Aš juk užaugau scenoje šokdama. O kai baigiau mokyklą ir atvažiavau į Vilnių, "Olialia" projektas man leido toliau gyventi scenoje.
- Kadangi artėja "Olialia" mergaičių atranka, kokių galėtum duoti patarimų toms, kurios taip pat svajoja prisijungti prie "Olialia"?
- Būkite savimi. Nesistenkite niekam įtikti. Stenkitės komisijai patikti, bet ne įtikti! Paieškokite savyje kokio nors cinkelio, kuriuo jūs išsiskiriate iš kitų. Bet iš tiesų jo paieškokite savyje, o nesugalvokite kažką naujo, sau svetimo. Tada klausimas "Kuo tu išsiskiri iš kitų" visai neatrodys baisus. Žinokite, kad net ir pats nuoširdžiausias atsakymas į šį klausimą, pasakymas, kad jūsų akys žiba kitaip, nes jūs degate milžinišku noru prisijungti prie projekto ir aktyviai jame dalyvauti gali sužavėti komisiją. Nekopijuokite kitų merginų.
Raimundo Adzgausko ("Vakaro ziniu" kalendoriaus 2010) nuotr.
