„Olialia pupytė“ Skaistė Steikūnaitė debesyse jau pramynė taką Vilnius-Milanas. Modelio darbas ją vis gena į Italiją. Ką tik grįžusi iš ten Skaistė čiauška ir plačiai šypsosi. Ant sniego baltumo dantų sužimba deimančiukas. Kitas blizga ant kairės rankos bevardžio piršto. Sužadėtuvių žiedas? Ar mes ką nors praleidome?
Skaiste, kažkoks „dejavu“ - tu vis grįžti, grįžti, grįžti iš Milano...
Galėčiau ir negrįžti, ar ne? (Juokiasi.) Milanas labai patrauklus miestas. Saulė ten šviečia. Norisi būti, būti, būti. Bet ir Lietuva traukia. Čia tėvai, draugai, dukrytė, visi patys artimiausi žmonės. Negalėčiau jų palikti, nors kartais pasvajoju, kaip būtų smagu gyventi ten, kur nėra žiemos ir nereikia paltų. Apsivelki suknytę ir varai per paplūdimį. (Šypsosi.) Apmaudu, kad Lietuvoje visi nuolat paniurę, nelaimingi. Svetur žmonės šypsosi, o čia - nei pasisveikins, nei praleis į priekį. Gatvėje stovėsi su žemėlapiu šimtą metų - niekas nepaklaus, ar reikia pagalbos. Kai Milano uoste susirūpinusi žiūrėjau į skrydžių grafiko televizorių - priėjo darbuotojas. Pasiteiravo, kokio skrydžio ieškau. Paaiškino, kad esu kitame terminale. Parodė, kaip pasiekti reikiamą. Be abejo, aš nesakau, kad ten visi nuostabūs. Dar nežinai ant ko „užšoksi“. Bet kol kas, tfu tfu tfu, man pasitaikė vien geruoliai.
Darai modelio karjerą, dainuoji, koncertuoji, dalyvauji televizijų šou, augini dukrą... Atleisk už netaktą - kiek tau metų?
Nei daug, nei mažai - 25-eri. Bet metai nieko nereiškia. Kartais 18-metės mergaitės atrodo kaip 25-erių. Jau nuo 16-os prasideda makiažas, soliariumas. Aš tokių metų visai nesidažiau, nė nežinojau, kas tas soliariumas. O dabar, žiūriu, mano Patricija, kuriai tik du metukai, jau nagus nori lakuotis, lūpdažius traukia, atsidaro batų dėžę ir išsirenka aukščiausius kulnus, dar pasiima mano rankinę ir sako: „Mama, atia!“ (Juokiasi.) Pamenu, kaip aš laukiau 18-os. O kai atėjo - metai pradėjo taip greitai bėgti, kad net nepastebėjau, kada sukako 25-eri. Apie kitą gimtadienį nenoriu nė pagalvoti.
Iš tiesų, kai nusifotografai „Vakaro žinių“ kalendoriui, tavo gyvenime buvo daugybė įvykių.
Tai jau tikrai! Ištekėjau, išsiskyriau, vaiką pagimdžiau, pradėjau dainuoti, vedžiau televizijos laidą, dirbau su „Inculto“, filmavausi jų vaizdo klipe, į priekį pasistūmėjo modelio karjera, ėmiau daug keliauti... Ir žinai? Man norisi dar daugiau veiklos. Tada nėra laiko galvoti apie neigiamus dalykus.
Kokie dar neigiami dalykai? Vakarieniauji prabangiuose Milano restoranuose, fotografuojiesi su garsiais futbolininkais...
Tik su vienu! (Kvatoja.) Neneigsiu - labai įdomu dirbti su tokiais žmonėmis. Frančesko Koko - buvęs futbolininkas. Jis gerai žinomas Italijoje. Turėjau garbės fotografuotis kartu su juo. Nepatikėsiu, kad tas F.Koko vėliau tau neskambino, nerašė.
Jis beveik nešneka angliškai! Iš tikrųjų mes labai mažai bendravome. Labas, kaip sekasi, šypt šypt. Komanda buvo labai draugiška, komunikabili, krėtėme daug juokų, bet su Frančesko vienudu susikalbėti, vargu, ar pavyktų. Tiesa, į fotosesiją buvo atvažiavęs toks Biskaldis - alaus magnatas (buvau vienos jo parodos veidu). Jis sako: „O, Skaiste - tu jau ne tik angliškai šneki, bet ir itališkai pradėjai suprasti!“
Ilgiau pabuvus su italais pramoksti jų kalbą. Bet norėčiau patikslinti: aš ten važiuoju dirbti, ne pažinčių megzti, ne nuotykių ieškoti.
Gal nuotykių pakanka Lietuvoje, koncertuojant su „Olialia pupytėmis“? Gal gali papasakoti kokią įspūdingą istoriją, pavyzdžiui, apie grupės merginų muštynes?
Mes nesimušame! Kaip tik - labai draugaujame, vienos kitų pasiilgstame. Ir mikrofono pasiilgstu. Gera paimti jį į rankas. Myliu savo grupę. Žinoma, kartais pasiginčijame su merginomis, bet dažniausiai gražiai sutariame.
Pirmąjį gimtadienį neseniai atšventėme. Tie metai nebuvo lengvi. Oksana keliauja, aš keliauju, Ermita ištekėjo, laukiasi, viskas pasipylė kaip iš giedro dangaus. Prasidėjo naujos narės paieškos, šios užsitęsė. Bet dabar viskas susitvarkė - radome naujokę Mariną. Jau koncertavome Kaune, ji visai neblogai pasirodė. „Olialia pupyčių“ laukia permainos: naujas stilius, kiek kitokios dainos, reklaminiai projektai. Labai daug planų.
Kasmet atsiranda būrys naujų „Olialia“ mergaičių. Jos kuo nors skiriasi nuo ankstesnių? Šiemet pati dalyvavai „Vakaro žinių“ kalendoriaus veidų atrankos komisijoje...
Lietuvoje yra labai daug gražių mergaičių, sunku ir išsirinkti. Komisijos narių nuomonės visada skiriasi, reikia daug pastangų, kalbėtis, kad išrinktum tinkamą merginą kalendoriui. Be to, jo tema kasmet - vis nauja. Galbūt kitais metais „Vakaro žinių“ kalendoriuje bus vien juodaplaukės? Blondinių kulto nebėra. Jei mergina įdomi - ji ir būdama brunetė gali tapti „Olialia“ mergaite. Aš labai gerbiu merginas, kurios stengiasi save visapusiškai realizuoti: dirba rimtus darbus, studijuoja, turi šeimas, daro karjerą. „Olialia“ mergaitės nėra „bolonkės“, kurioms tik manikiūrai, pedikiūrai rūpi.
Čia sergama žvaigždžių liga?
Ne. Bent pati niekada ja nesirgau.
Kokį gražiausią komplimentą esi girdėjusi?
Visi tie patys. (Juokiasi.) Svarbiausia, ką sako artimiausias žmogus. Paprastą, gražų žodelį ištars - tai bus kaip komplimentas.
Ar italai taškosi komplimentais?
Į kairę, į dešinę! (Juokiasi.) Kartais Italijoje jaučiuosi kaip ateivė iš kosmoso. Jie taip žiūri, lyg nebūtų matę šviesių merginų. Ačiū Dievui, nepuola čiupinėti... Kai restorane pakylu nuo kėdės, atrodo, kad prezidentas atsistojo. Visi vyrai žiūri - kas su žmonomis sėdi, kas be jų. Verčiau neiti į tualetą, nes kuri nors įpykusi žmona gali sviesti bandelę. (Juokiasi.)
Ką reiškia tavo žiedas su briliantu?
Patikinu: niekas nedovanojo, pati nusipirkau! (Juokiasi.)
Matyt, modeliai neblogai uždirba... Kur pastaruoju metu vyko tavo fotosesijos?
Sicilijoje fotografavausi privačių lėktuvų kompanijos reklamai. Dirbau su panele iš Čekijos. Viskas vyko paplūdimyje. Pozavome stovėdamos ant lėktuvų sparnų, skrisdamos vandens paviršiumi. Fotosesija truko dvi dienas. Bet šitas darbelis buvo nesunkus. Turėjome laiko ir pavalgyti, ir pailsėti. Gyvenome nuostabiame viešbutyje ant uolos atbrailos. Nerealus vaizdas... Iš Sicilijos grįžau į Milaną, ten mane fotografavo transporto kompanijos kalendoriui. Autoservise - prie padangų, geležų, su plaktukais, kombinezonais, „kerzais“... Aprengė - maniau, kas čia dabar bus? Kaip aš atrodysiu? Bet proceso metu vaizdas keitėsi: stilistai nukirpo kombinezono klešnes - padarė šortukus, petnešėlę nusmaukė - iš darbininkės tapau seksualia mergina. Pozavau ir prie geltono ferario. Įspūdinga mašina.
Ar saldus tas modelio gyvenimas? Kaip Milane pasakytų - „la dolce vita“?
Ir saldus, ir kartus. Pamatai daug šalių, susipažįsti su daugybe žmonių, gali realizuoti save, išmokti kalbų. Kita vertus, pasiilgsti artimųjų, esi toli nuo namų, o ir darbas nelengvas. Bet kol kas man tai labai patinka.
Kalbino Jurga Klimaitė-Riebling
