Ministro nuomone, vertėtų atkreipti dėmesį į efektyvesnį lėšų naudojimą kultūros objektams, nes neretai viešuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės pateikia padidintas darbų sąmatas ir išleidžiama daug daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, nei reikėtų, jei ir darbus atliekančios įmonės elgtųsi sąžiningai.
„Pasižiūrėję į atliekamus darbus šalies objektuose matome, kad viskas teisėta, bet ne viskas ir ne visada teisinga. Jeigu kiekvienas objekto vadovas tvarkytų kultūros objektus taip, kaip savo namus, tuomet turėtume kur kas geresnius rezultatus ir mažesnes išlaidas“, – sako Š. Birutis.
Pasak ministro, jis reikalaus asmeninės atsakomybės ir griežtai prižiūrės, ar valstybės pinigai leidžiami atsakingai. Š. Biručio nuomone, kultūros objektai taip pat negali būti tvarkomi dešimtmečiais, todėl kiekvienas objektas turi turėti aiškų „krepšelį“ ir terminus.
„Kultūros objektai negali būti tvarkomi dešimtmečiais, nes taip ilgai tvarkant pastatus galime nebetekti kultūros profesionalų ir nauja kultūros mėgėjų karta neturės galimybės augti“, – sako kultūros ministras.
Kalbėdamas apie lėšų skyrimo racionalumą ministras pabrėžė, kad teatrai, siekiantys veikti atnaujintose patalpose, turi apsvarstyti visus galimus variantus ir ieškoti priimtiniausio ir teatrui, ir žiūrovams varianto.
Praėjusią savaitę apsilankęs Palangoje ir Klaipėdoje kultūros ministras sako, kad Lietuvoje kultūrai buvo skiriama per mažai dėmesio ir lėšų, todėl kultūros objektai šiandien susiduria su finansiniais sunkumais.
„Apsilankęs tvarkomame Palangos kurhauze, Klaipėdos dramos teatre, remonto reikalaujančiame Muzikiniame teatre dar kartą įsitikinau, kad situacija iš tiesų sudėtinga, nes valstybės lėšų visai Lietuvai neužtenka. Todėl jau šiandien būtina kalbėti apie 2014-2020 m. Europos Sąjungos lėšas tiesiogiai kultūrai, kurių dėka atsirastų ne tik nauji teatrai, bet ir kiti kultūros centrai visoje Lietuvoje, o ES lėšos būtų gaunamos ne per švietimą ar ūkį, kuomet kultūriniai projektai „pritempinėjami“, kad atitiktų kitų sričių sąlygas“, – sako kultūros ministras.
Ministro nuomone, dabar būtina kalbėti ne tik apie racionalų lėšų naudojimą, bet ir apie jų aktyvias paieškas – Europos paramos lėšų skyrimą tiesiogiai kultūrai bei naujas kultūros mecenavimo tradicijas šalyje. Pasak ministro, Lietuvai taip pat reikalingas Kultūros mecenavimo įstatymas, kuris skatintų privataus verslo investicijas kultūrai.
„Visame pasaulyje veikia įvairūs kultūros mecenavimo modeliai, kurių dėka kultūra gauna lėšų iš verslo. Todėl ir mums vertėtų peržiūrėti mokesčių ir teisės sistemas, kad verslininkams kultūros rėmimas būtų patrauklus“, – sako Š. Birutis.
