Jau nuo kovo ji imasi naujos papildomos veiklos ir rimto iššūkio – sveikatos klubo kūrimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
– Rūta, tapote „WoW University“ sveikatos klubo bendrakūrėja: kiekvieną mėnesį prisidėsite prie turinio kūrimo, su komanda atrinksite geriausius dėstytojus, taip pat dalysitės ir savo asmenine patirtimi. Ką jums reiškia šis įsipareigojimas? Kaip gimė idėja dalintis sukauptomis žiniomis?
– Visų pirma, man tai – didžiulė atsakomybė, savanoriška papildoma veikla ir širdžiai mielas laisvalaikio užsiėmimas.
Su bičiule Inga Jablonske pastebėjome, kad po pandemijos ypač padidėjo žmonių susidomėjimas sveikatinimosi temomis. Daugelis suprato, kad gera sveikata, savijauta ir stiprus imunitetas lemia gyvenimo kokybę.
Pajutome, kad yra didžiulis šios srities žinių poreikis, tačiau ne visi turi laiko ir galimybių ieškoti ir po kelias valandas klausytis naujausių tyrimų ar tinklalaidžių sveikatinimosi temomis anglų kalba. Tikrai ne visiems užtenka užsispyrimo skaityti ir domėtis patiems.
Matydamos, kad yra kitokių žinių perteikimo formų poreikis, įkūrėme klubą. Kadangi pati domiuosi ir gyvenu pagal sveikos gyvensenos filosofiją, natūralu, jog galiu ir noriu įkvėpti ir tuos, kurie pasirenka sveikatinimosi kelią.
Klubo nariams stengsimės sukurti priėjimą prie naujausių šios srities mokslinių tyrimų lietuvių kalba, pakviesime paskaitas skaityti geriausius specialistus, kurių Lietuvoje tikrai yra labai kvalifikuotų, atrinksime aktualiausią informaciją. Bus ir kvėpavimo technikų, autogeninių, kūrybiškumo treniruočių bei meditacijų pamokų.
Manau, verta paminėti, kad jau rudenį turėsime pranešėją, kuris kalbės apie telomerus, rodiklį, parodantį žmogaus jaunystę. Kartą per ketvirtį kviesime bendruomenę į praktikas, kur mokysimės sveikai gaminti, pasimatuoti stresą ar sužinoti savo sveikatos rodiklius.
– Rūta, kokiomis aplinkybėmis pati pradėjote domėtis sveika gyvensena?
– Sveika gyvensena susidomėjau prieš 15 metų, tuo metu dar nedirbau viešbučių versle. Mane įkvėpė tiesioginis vadovas, kuris tuo metu buvo tokio pat amžiaus, kokio dabar esu aš.
Pradėjau nuo žaidimų su mityba, man patiko eksperimentuoti: todėl išbandžiau viską – buvau ir vegetarė, ir žaliavalgė, ir veganė, ir peganė.
Kiekvienas esame unikalus ir skirtingas, tad turime atsirinkti, kas labiausiai tinka mums, vis dėlto yra bendros taisyklės, principai, kurie tinka daugumai.
– O kas padėjo atsirinkti tai, kas geriausiai tinka jūsų organizmui?
– Kai tapau žaliavalge, man labai trūko energijos. Gali būti, kad kažką netinkamai dariau, nes tuo metu labai trūko žinių, nebuvo knygų ar tinklalaidžių apie šią mitybą, trūko netgi produktų. Pavyzdžiui, labai gerai atsimenu, kad Lietuvoje nebuvo įmanoma nusipirkti makadamijų (šypsosi).
Po truputį, pagal savo intuiciją, be jokių mokslinių tyrimų, pradėjau keisti mitybą. Lygiagrečiai ėmiau sportuoti.
Susiradau trenerę, kuri mane išmokė teisingai, nekenkiant sau atlikti pratimus. Visiems, norintiems pradėti sportuoti, pirmiausia rekomenduočiau susirasti asmeninį trenerį ar trenerę, kuris sudarytų individualų planą, ir išanalizavęs jūsų poreikius sudėliotų treniruočių grafiką. Tai, kad sportuojančius mus turi prižiūrėti profesionalas, supratau per savo patirtį.
Nuo pandemijos kuriam laikui padariau pertrauką ir mankštinausi tik namie, naudodamasi specialia programėle, neseniai grįžau pas trenerį ir supratau, kad jo padedama galiu pasiekti daug geresnių rezultatų. Jis mato, ką darau gerai, o ką reikia koreguoti. Aktyvi esu nuo mažų dienų, todėl ir judėti man visą laiką buvo svarbu, gal todėl sportuoti man nėra iššūkis.
– Vadovaujate viešbučio kolektyvui, auginate du mažamečius vaikus, kasdien po kelias valandas klausotės tinklalaidžių užsienio kalbomis apie sveiką gyvenseną, netrukus pradėsite kurti unikalų turinį sveikatos klubui. Kaip atrodo jūsų diena?
– Tiesą sakant, man svarbiausia ne diena, o naktis. Kiekviena diena prasideda nuo to, kaip išsimiegojau naktį. Būtent nuo miego kokybės priklauso ir tai, kaip maitinuosi, kaip jaučiuosi, kaip atrodau ir kaip noriu judėti. Todėl pirmiausia, visiems rekomenduoju gerai išsimiegoti.
Miegoti reikia 7–8 valandas (ne mažiau ir ne daugiau), tą paliudija ir ilgaamžiškumo tyrimai. Gal mes to nesuprantame, bet būtent miego kokybė tiesiogiai susijusi su mūsų suvartojamo maisto kokybe. Miego kokybei labai svarbus režimas: gultis ir keltis reikia tuo pačiu metu.
Prabudusi pirmiausia išgeriu vandens, nes per naktį natūraliai dehidratuojame. Po to darau įprastą mankštą ir tada jau ruošiuosi dienai – žadinu vaikus, vežu juos į mokyklą, einu į darbą.
– Dažnas, pasiryžęs laikytis sveikos mitybos plano, „paslysta“ kokiame restorane arba tiesiog pietaudamas su kolegomis kavinėje, kur siūlomas dažniausiai ne pats sveikiausias maistas. Papasakokite, kokie įprastai yra jūsų pietūs.
– Neišsimiegojus stinga energijos, todėl norime to ar ne, nesąmoningai ieškome greitųjų angliavandenių. Jie staigiai pakelia energijos lygį, bet dar greičiau nuslopina. Taip ir važinėjamės visą dieną tarsi amerikietiškais kalneliais.
Man labai pasisekė, nes dirbu viešbutyje, kuriame darbuotojus maitina. Labai aiškiai susitarėme su restorano komanda, kad maistas darbuotojams būtų subalansuotas, todėl asortimente visuomet yra ir baltymų, ir ilgos grandinės angliavandenių, ir gerųjų riebalų. Taigi sveikus pietus pavalgyti man nesunku. Mano prioritetas šiuo metu yra ląsteliena.
Labai domiuosi mokslininkų darbais šia tema. Pasirodo, baltymų mes suvalgome užtektinai, tačiau nepakankamai valgome produktų, turinčių ląstelienos. Tai yra daržovių, grūdų, riešutų, sėklų, raugintų produktų, pupelių, žirnių, lęšių, vaisių ir taip toliau.
Taip pat stengiuosi, kad mano valgomos daržovės būtų skirtingų spalvų. Todėl lėkštėje būtinai atsiras ir ridikėlis, morka, agurkas, raudona paprika, saldžioji bulvė, mėlynoji bulvė, burokėlis.
Kai taip įpratau, labai skanu valgyti skirtingų spalvų produktus, nes vaivorykštė lėkštėje labai gražiai atrodo.
Šiuo metu valgau viską, tik minimaliai vartoju raudonos mėsos, stengiuosi jos valgyti ne dažniau kaip kartą per dvi savaites.
Kartais suvalgau ir desertą ar bandelę. Man atrodo, kad per griežtas savęs ribojimas ir tam tikrų produktų atsisakymas vėliau trigubai sugrįžta.
– Esate vieno prabangiausių Lietuvoje viešbučių, kuriame yra ir puikios kokybės restoranas, vadovė. Įdomu, koks šiandien požiūris į išrankesnius, specialių poreikių turinčius klientus, kurie, pavyzdžiui, nevalgo mėsos, netoleruoja laktozės, glitimo, nevartoja alkoholio?
– Situacija po truputį gerėja. Jei restoranas geras, jame visuomet bus alternatyvų. Pastaruoju metu žmonės iš tiesų turi daug alergijų, netoleruoja įvairių produktų, todėl šefai turi prisitaikyti prie pasikeitusių vartotojų poreikių.
Kadangi aš valgau viską, tiek mėsą, tiek kartais galiu ir taurę vyno išgerti, nejaučiu jokio diskomforto. Bet lygiai taip pat gerai jaučiuosi renginio metu sakydama padavėjui, kad šiandien negersiu alkoholio.
Dauguma restoranų jau turi įvairių alternatyvų. Pavyzdžiui, putojanti arbata taurėje atrodo lygiai taip pat kaip putojantis vynas. Žmogus, keldamas tokio gėrimo taurę, gali ir tostą pasakyti, ir susidaužti taurėmis, jei kam nors to reikia.
O jei kalbame apie maistą, aš tiesiog neinu į tas vietas, kuriose į išrankesnį ir įvairesnių poreikių turintį klientą žvelgiama su pykčiu ar nepagarbiai.
– Kaip jūs pati įvardintumėte savo sveikos gyvensenos filosofiją?
– „Well-being“, arba ilgaamžiškumas. Mano tikslas yra ne jaunėti, bet gerai jaustis net ir po dešimties, dvidešimties metų. Todėl investuoti į gerą savijautą, kurios tikiuosi po dešimtmečio, reikia jau dabar.
Pavyzdžiui, sporto įtaka ilgaamžiškumui pasireiškia tik po ilgo laiko, tam sportuoti reikia mažiausiai dešimt metų.
– Tačiau daugeliui moterų svarbiausia lieknas kūnas. Ar jūsų sveikos gyvensenos filosofija padeda reguliuoti kūno svorį?
– Kūno svorio reguliavimas yra atskira tema. Pasikartosiu, kad labai svarbus yra miegas, nes mūsų kūno svoris priklauso ne tik nuo maisto, bet ir nuo kokybiško miego.
Jei žmogus neišsimiegojo, siekdamas gauti energijos, nevalingai ieškos greitųjų angliavandenių: bandelės, saldainio. Išsiilsėjusiam žmogui viso to nereikia.
O jei rytas prasidėjo, kaip aš sakau, nuo nesąmonių, tuomet tokie produktai turės įtakos virškinimo sistemai ir galiausiai vėl nulems prastą nakties miegą.
Sportas man padeda gerai jaustis, organizme mankštinantis gaminasi daug dopamino, kitaip dar žinomo kaip laimės hormonas, kuris veikia ne pusvalandį, o 48 valandas. Todėl judėti svarbu visą laiką.
– Kodėl mes, žmonės, renkamės prastus, net kenksmingus mūsų kūnui ir smegenims produktus. Kaip ir kodėl susiformavo tokie įpročiai?
– Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) jau seniai, pavyzdžiui, rūkytus mėsos produktus yra įtraukusi į draudžiamų vartoti produktų sąrašą.
Pas mus dar labai mažai kalbama ir rašoma apie prastuosius riebalus, kurių yra margarine, pusfabrikačiuose, sausainiuose, bandelėse, dešrose, dešrelėse ir kituose pusfabrikačiuose. Jei pradedi skaityti produktų etiketes, darosi baisu.
Tiesą sakant, iš esmės geras produktas yra tas, kurio etiketėje nėra ilgo ingredientų sąrašo. Juk ant brokolio ar obuolio nėra reikalavimo kabinti etiketės.
Mes su dukra dažnai patikriname rinkodarines frazes, tokias kaip „daug skaidulų“. Norint tai padaryti, reikia tiesiog etiketėje nurodytą angliavandenių kiekį padalinti iš skaidulų kiekio. Jei rezultatas mažesnis nei 5, vadinasi, tas produktas nėra toks jau vertingas, kaip rašoma ant pakuotės.
O kodėl susiformuoja prasti įpročiai? Dažnas perėmė juos iš tėvų, neturi laiko ir galimybių domėtis, ką šiandien sako mokslas. Dažnai maistu save žalojame iš nežinojimo, įpročio ir tingumo.
– Įdomu, kaip mokote savo vaikus sveikatingumo, ar tam užtenka tik jūsų su vyru pavyzdžio?
– Vaikams mes abu su vyru rodome pavyzdį: kaip mes sportuojame, ką ir kada valgome. Dažnai ant mūsų pietų ar vakarienės stalo nugula skirtingi produktai, iš kurių vaikai patys savo lėkštėje susikuria patiekalą. Taip į lėkštę vaikai susideda tik tai, ką valgys.
Vyras kiekvieną rytą jiems primena atlikti 10 atsispaudimų ir 10 pritūpimų ir jie abu su malonumu juos padaro. Mūsų vaikai, kaip ir mes, labai aktyvūs, jie ne tik lanko sporto būrelius, bet ir su mumis plaukioja banglentėmis.
Aš manau, kad matydamas atitinkamą pavyzdį, vaikas juo anksčiau ar vėliau pasinaudos. Jei tėvai nevalgo brokolio, kaip vaikui įteigti, kad tai sveika ir skanu.
– Kuo dar domitės be sveikos gyvensenos?
– Esu aktyvi ekstremalaus vandens sporto mylėtoja. Jau 17 metų kaituoju – su malonumu valdau jėgos aitvarus, jau 7 metai esu įvaldžiusi ir vandenlenčių sportą, o naujausia mano aistra – banglentės.
Mano laisvalaikis visada aktyvus: važinėju riedlente, dviračiu, riedučiais, bėgioju. Taip pat labai mėgstu pirtį, po jos galiu maudytis lediniame ežere.
– Kiek jūsų indėlio ir požiūrio į sveiką gyvenimą ir mitybą perteikta darbe? Kiek vadovas savo vertybes perteikia kolektyvui?
– Aš tikiu, kad sveikas, gerai besijaučiantis žmogus bus ir geras darbuotojas. Jei žmogus gerai jaučiasi, jis ir į darbą noriai eis. Tikiu, kad darbe reikia skiepyti sveikatinimosi kultūrą, apie ją kalbėti, šviesti, rodyti pavyzdį.
Mes su visa komanda važiavome pas „WoW University“ dėstytoją, LSMU gyvensenos medicinos ekspertą dr. Tomą Vaičiūną į paskaitą, vežėmės ir mūsų virtuvės šefus, išklausėme paskaitą apie ilgaamžiškumą, mokėmės sveikai gaminti. Nuo tada mūsų pietūs pasidarė daug spalvingesni.
Kaip vadovė, galiu patikinti, kad šis klubas tikrai labai tiks ne tik pavieniams žmonėms, bet ir kaip motyvacinė sistema įmonėms.
Ne tik aš, bet ir kiti vadovai kas mėnesį susiduria su iššūkiu, kaip dar motyvuoti ir nustebinti savo darbuotojus. Kaip juos supažindinti su naujausiomis tendencijomis ir padovanoti tai, kas geriausia. Aš apie tai nuolat galvoju. Todėl savo vadovų komandą skatinu nerūkyti. Imamės įvairiausių iniciatyvų. Netrukus visi norintieji treniruosimės bėgioti, ruošimės pusmaratoniui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
