Televizijos laidų vedėja, dainininkė ir rašytoja Rūta Lukoševičiūtė tvirtina, kad automobiliui jos gyvenime teko ypač svarbus vaidmuo: „Jei nebūčiau turėjusi teisių, niekada nebūčiau atvažiavusi iš Panevėžio į Vilnių ir laimėjusi „VRS kameros“ vedėjos konkurso“.

Vairuojamas automobilis - „Peugeot 406“.

Vairavimo stažas - 11 m.

Vairavimo būdas - jau atsilaksčiusi.

Eismo įvykių skaičius - 0.

Svajonių automobilis - nėra.

- Kokios buvo pirmos geros savarankiško vairavimo patirtys?

- Kažkuriuo momentu pasijutau labai galinga - šitas didžiulis geležies gabalas manęs klauso! Važiuodavau 40 kilometrų per valandą greičiu, o atrodydavo, kad važiuoju baisiai greitai - vėjas tik švilpia! (Juokiasi.)



- Ar esate kada patekusi į avariją?

- Savo pirmąją avariją padariau dar vairavimo aikštelėje - instruktorė paliko mane pasitreniruoti vieną, o aš ir atsirėmiau į kitą automobilį.

Dar vienas juokingas įvykis - žiemą atsitrenkiau į vienintelį aplink buvusį stulpą. Automobilis buvo nevaldomas.

- Kaip reaguojate ekstramalioje situacijoje?

- Taip greitai, kad šakės!

- Ar prisirišate prie automobilių?

- Nesu labai sentimentali, nors kiekvienas automobilis susijęs su įdomiais prisiminimais. Pavyzdžiui, į savo pirmąjį „Honda Civic“, kai jau nebeatsidarydavo durys, patekdavau per bagažinę. Pasikeldavau sijoną ir lipdavau. (Juokiasi.)

- Ar dažnai keičiate automobilius?

- Ne. Naudojuosi automobiliu tol, kol jis dar važiuoja, o tada ieškau ukrainiečio, kuris jį nupirktų. (Juokiasi.) Savo ankstesnį itin nuvažinėtą „Hyundai Lancer" pardaviau ukrainiečiui, šis dėl automobilio būklės baiminosi, ar pasieks juo namus. Tikiuosi, jam pavyko.

- Koks bus kitas jūsų automobilis?

- Manau, tai bus spontaniškas pirkinys. Automobilis - susisiekimo priemonė. Ypatingų reikalavimų neturiu.

- Jūsų automobilis yra ji ar jis?

- Gal ji... Kartais pasikalbame: padėkoju, kai užsiveda. Ši mašina iš pirmo karto niekada neužsikuria.

- Kaip susikalbate su automobilių serviso darbuotojais?

- Pastaruoju metu visai nekalbu. Pasiimu su savimi kokį draugą - vyrai su vyrais kitaip šneka.

- Ko bijote kelyje?

- Žmonių, kurie eina kiaurai gatvę ir nežiūri. Manau, dėl daugelio avarijų mieste yra kalti pėstieji, kurie nėra sėdėję prie vairo ir supratimo neturi, kaip automobilis valdomas. Labai bijau partrenkti žmogų.

- Kaip keliones automobiliu pakelia jūsų šuo?

- Leirai labai patinka važiuoti. Dažniausiai ji sėdi kėdėje prie vairuotojo ir būna nepatenkinta, kai kas nors atsisėda į priekį - jos vietą. O dar ji labai mėgsta man ant kelių užsilipti. Taip ir važiuojam.

- Nacionaliniai vairavimo ypatumai?

- Manau, tolerancijos galėtų būti daugiau. Juk ne specialiai kartais tas avarines situacijas sudarai - juk ne hobis. (Juokiasi.)

- Kaip jaučiatės transporto spūstyse?

- Jau perdegiau. O anksčiau man būdavo didžiausia nelaimė patekti į spūstį. Sykį važiavau namo, į Panevėžį, ir patekau į transporto grūstį. Net apsiverkiau: ir taip man tas didmiestis (Vilnius - aut. past.) ne prie širdies, o dar negaliu iš jo išvažiuoti... Bet paskui nustojau nervintis dėl to, ko negaliu pakeisti.

- Ar jus stabdo policija?

- Labai dažnai. Man atrodo, kad mane stabdo nuolat.