Tarp Baltijos šalių kavos mėgėjų vis dar lyderiauja Latvija, kurioje 75% apklaustųjų išgeria bent po du puodelius per dieną. Lietuviai nestipriai atsilieka nuo kaimyninės šalies – bent du puodelius per dieną išgeria trys ketvirtadaliai kavos mylėtojų. Estijoje kavos mylėtojų ne tiek ir daug – tik du trečdaliai, tačiau jie išgeria bent 4 – 6 puodelius.
Liepos mėnesį „Itališka kava“ atliktas tyrimas parodė, kad kavos gaminimas sparčiai auga mūsų šalyje. Pasak „Itališka kava“ marketingo vadovės Gitanos Pinkevičienės, net 45% vartotojų nurodė, kad geria kavą pagamintą kavos aparatais darbe, kavinėse ar restoranuose.
Trokšta geros kavos, bet išlaidauti nesiryžta
Lietuviai kavos aparatus renkasi pagal gamintojo prekinį ženklą, aparato dizainą ir gaminimo funkcijas.
„Caffe latte, cappuccino mėgėjai renkasi automatinius, vieno mygtuko paspaudimu pieno gėrimus gaminančius aparatus. O tikro espresso ar juodos kavos mėgėjai dažniausiai renkasi kapsulinius aparatus“, – G. Pinkevičienė.
Kavos aparatų perkamumas ypatingai sustiprėja rudens laikotarpiu. G. Pinkevičienės teigimu, pardavimų skaičius ypatingai išauga biurių sektoriuje, nes prasideda naujas darbo etapas.
„Palyginus su vasaros mėnesiais, rudenį kavos apartų pardavimas padidėja beveik ketvirtadaliu“, – įvardija marketingo vadovė.
Nors lietuviai vis labiau pamėgsta kokybišką kavą, išlaidauti jai jie vis dar nesiryžta. „Skonis ir kvapas“ prekių grupės vadovo Andriaus Žilinsko teigimu, didelė dalis lietuvių kavą renkasi pagal kainą.
„Daliai pirkėjų tai svarbiausias kriterijus. Dažnas jų argumentas – visa kava yra vienoda, tai kam mokėti brangiai. Tačiau labai daug žmonių kavą renkasi ir pagal skonį, tuomet kaina lieka antrame plane. Žinoma, kaina turi būti proto ribose“, – pasakoja „Skonis ir kvapas“ prekių grupės vadovas.
Kaip ir kavai, taip ir jos aparatams lietuviai nėra stipriai išlaidaujanti tauta. G. Pinkevičienė sako, kad tokiu atveju yra populiaru nuomotis kavos aparatus. „Ypač darbo vietose ieško nuomojamų kavos aparatų arba nemokamai suteikiamų kapsulinių kavos aparatų, kai mokama tik už kavos kapsules“, – teigia ji. Išrankūs pupelėms ir vizualumui
Lietuva įvairiausiais būdais stengiasi pasivyti kavos gurmanų šalis. Tačiau čia susiduriama su problema – kavos rinka sparčiai plečiasi, gimsta vis naujos teorijos, kokia kava gera, tikra ar skani. Greitai atsiranda ir naujos mados, kurias vaikytis pradeda nepatyrę kavos mylėtojai. Pasak A. Žilinsko, šalia skonio atsiranda kitas svarbus kriterijus – mada.
„Dabar madinga kuo šviežiau skrudinta kava, įmantrūs jos paruošimo būdai ir įranga. Labai svarbus tampa ir vizualus paruošimas, dėl kurio neretai aukojamas kavos skonis ir kokybė. Madingi barzdoti, tatuiruoti, hipsteriško stiliaus kavos skrudintojai“, – pasakoja A. Žilinskas.
Dar vienas lietuviams svarbus kavos kriterijus – kavos skrudinimo vietovė. A. Žilinskas teigia, kad dažnas pirkėjas ieško kavos skrudintos ne Lietuvoje ar Lenkijoje.
„Mūsų pirkėjams labiau patinka ilgą skrudinimo patirtį turintys Vokietijos, Italijos, Olandijos skrudintojai. Taip pat jiems svarbu ir kavos rūšis. Dalis žmonių negali pakęsti karčios, plastiku ir guma dvelkiančios robusta kavos, todėl ieško tikros arabika kavos be jokių priedų“, – įvardija jis.
„Skonis ir kvapas“ prekių grupės vadovo teigimu, Lietuvoje po truputį įsigali europietiškos ir amerikietiškos kavos kultūros mišinys.
„Jaunimas juda labiau link amerikietiškos, didėja kavos porcijos, populiarūs pieno kokteiliai ir kavos sirupai. Vyresni kavos mėgėjai atranda espresso kavą, labiau vertina kavą be priedų“, – skirtumus pabrėžia A. Žilinskas.
Kavos klestėjimo metas
Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje kavos kultūra vis dar jauna, bet tikrai ne prastos būklės. Pasak A. Žilinsko, per paskutinius 10 metų padarėme milžinišką pažangą.
„Daugelis žmonių jau žino arba girdėjo apie skirtingas kavos rūšis, kavos regionus, skrudinimo lygius, įmantrius kavos paruošimo būdus. Dauguma jau žino, kad pieno puta turi būti kreminė, o vandens taurelė prie espresso skirta ne užsigerti kavą, o gomuriui nuplauti prieš kavos gėrimą“, – pasakoja jis.
Jam pritaria ir „Kavos bankas“ įkūrėjas Gražvydas Vilčinskas, kuris teigia, kad kartais kavos kokybe lenkiame net užsienio kraštus.
„Mūsų baristos, grįžę iš užsienio parveža fotografijų, kuriose kava nei išvaizda, nei skoniu, anot jų, mūsų kokybei neprilygsta. Pasak mūsų svečių iš Brazilijos – kultūra Lietuvoje labai sparčiai auga“, – kavos lygį vertina G. Vilčinskas.
Kavai savo gyvenimą paskyręs vyras taip pat atskleidžia, kaip lengvai galima atskirti geros kokybės paruoštą kavą.
„Pirmiausia, tai turite užuosti ypatingą aromatą. Jis pasako ir apie gerą kavos rūšį, ir apie šviežų skrudinimą. Jei tai juoda kava – ji turėtų būti sodri, nepermatoma, kavos paviršių turėtų dengti kreminė smėlinė puta. Jei tai cappuccino – tuomet turėtų būti gera kreminė pieno puta. Kava turi turėti skonį! Jei labiau jaučiasi vandens skonis nei kavos, jei burnoje jaučiate degėsių skonį – tuomet tikrai jums atnešė ne svajonių kavos puodelį“, – pataria „Kavos bankas“ įkūrėjas.
Autorė: Gertrūda Katiliūtė
