Interviu su naujienų portalu tv3.lt ji pasakoja apie iššūkius, šeimos džiaugsmus, skaudžias netektis, pogimdyvinę depresiją ir tai, kaip lengviau kvėpuoti išėjus iš nuolatinio viešumo.
Išsekusi karjera ir sprendimas sustoti
Ilgus metus pramogų pasaulyje praleidusi Jurgita prisimena, kaip viena diena atėjo noras sustoti. Pasak jos, šis žingsnis buvo spontaniškas, bet kartu – labai sąmoningas:
„Šį etapą pasirinkau sąmoningai. Pajutau, kad visų pinigų neuždirbsi – buvau pavargusi nuo darbų, kelionių, žmonių“, – sako ji.
Sužinojusi, kad laukiasi, Jurgita ėmėsi ryžtingų pokyčių: „Atsijungiau nuo viso pasaulio. Šiame „kitame“ pasaulyje atradau naujų savo pusių – kad gali būti smagu gaminti, auginti augalus, pabūti su savimi be triukšmo.“
Vis dėlto, kaip pati sako, šis „lėtesnis“ gyvenimo etapas nereiškia nuobodulio:
„Gyvenimas verda. Esu net labiau užsiėmusi nei bet kada anksčiau. Su vyru sukame kaip voverės rate. Vaikų auginimas, mokslai, sportas... Visi mano vyrukai gyvena futbolo ritmu – tai daug laiko ir lėšų reikalaujantis hobis. Net mane jau įtraukė, ypač kai mažylis nuo darželio lanko futbolą.“
Dabar Jurgita skiria daug dėmesio vaikų ugdymui ir buičiai, kuri jai, kaip pati sako, neapsunkina, bet tikrai atima daug laiko.
„Aišku, šeimoje svarbus ir krepšinis. Juokiuosi, kad greitai nebeturėsiu kur dėti visos sporto atributikos. Daug dėmesio skiriame ir vaikų mokslui. O kur dar visa buitis? Ji manęs nevargina, bet tikrai atima daug laiko“, – atvirauja ji.
Kalbėdama apie pokyčius ir gyvenimo etapus, Jurgita juos aiškiai skiria:
„Tai du visiškai skirtingi gyvenimo etapai. Pirmasis buvo tarsi netikras – jame mažai kasdienybės. Darbas, nauji žmonės, filmavimai, interviu, kelionės, miego trūkumas. Nepaprasta patirtis – kiekvienąkart galėjai sutikti pasaulinę žvaigždę ir pati panašiai gyventi. Tai buvo gyvenimas „rampų šviesoje“. Dabar gyvenu kaip dauguma mamų – darau tą patį, ką ir jos, ir man tai patinka.“
Anot Jurgitos, gyvenimo dalybos tarp „jaunystės“ ir „brandos“ labai aiškios:
„Šiuos etapus įvardinčiau kaip jaunystę ir brandą. Jaunystėje atrodo, kad nieko nėra nepasiekiamo, o brandoje pradedi svarstyti, abejoti, atsargiau žiūrėti į riziką. Pavyzdžiui, anksčiau išbandžiau baisiausius atrakcionus, o šiandien – net minties nekyla“, – pasakoja Jurgita.
Šeima – didžiausia vertybė
Jurgita su vyru kartu jau 30 metų. Šiandien visas jų gyvenimas sukasi apie du sūnus.
„Esame su vyru kartu jau 30 metų! Vyresnėlis mokosi Vilniaus licėjuje, vienuoliktokas, aukštas, protingas, nuo mažens žaidžia krepšinį VKM. Mažasis – trečiokas, labai greitas, lanko futbolą. Vaikai labai skirtingi – vienas paveldėjo mano charakterį, kitas – tėčio.“
Pasak Jurgitos, septynerių metų skirtumas tarp vaikų anksčiau išryškėdavo, ypač kelionėse, nes poreikiai skyrėsi, tačiau dabar brolius suartino bendra meilė sportui:
„Didžiausia problema buvo jų septynerių metų skirtumas, nes poreikiai skirtingi, ypač kelionėse. Dabar juos vienija aistra sportui.“
Jurgitai svarbu, kad vaikai būtų ne tik fiziškai aktyvūs, bet ir augtų emociškai stiprūs, gebantys rasti atramą tikėjime:
„Šeimoje man ypač svarbu, kad vaikai turėtų stiprų ryšį su Dievu. Tai buvo mano išsigelbėjimas po mamos ir brolio mirčių. Noriu, kad vaikai turėtų į ką atsiremti, ir kai manęs šalia nebebus“, – teigia ji.
Tėčio sveikatos krizė
Pastaruoju metu Jurgita išgyveno emociškai sunkų periodą – sušlubavo jos tėčio sveikata.
„Tėčio sveikata buvo sušlubavusi, o tai mus labai išgąsdino. Jam praėjusią vasarą sukako 80 metų, kas labai džiugina, nes po šeimos netekčių jis sunkiai atsigavo – tiesiog užsidarė savo kambaryje prie televizoriaus ir tiek.“
Jurgita atvira – tėtis liko gyventi savo name tik su broliu, o laikas vienumoje tarsi tapo jo kasdienybe:
„Kita vertus, jis nelabai ir turi kitą išeitį – savo name liko gyventi tik su broliu. Jis toks vienišius. Kartais atrodo, kad jam ta vienatvė patinka – kai vasarą atvažiuojame ilgesniam laikui, jis klausia, kada važiuosime namo.“
Pasak pašnekovės, tėtis vengia ištrūkti iš namų ir svečiuojasi tik tada, kai yra būtina:
„Į svečius taip pat nenori – aplanko tik tada, kai reikia pas daktarus, ir tuoj pat skuba namo.“
Apie grožį
Kalbėdama apie grožį ir jo puoselėjimą, Jurgita laikosi paprastos, natūralumu grįstos filosofijos. Jai svarbu jaustis gerai savo kailyje, o ne aklai vaikytis jaunystės:
„Neslėpkime, niekas nenori pasenti, bet ir stačia galva verstis nevertėtų. Norisi greitų rezultatų – suleidai, išgėrei tabletę... Bet jei kaktoje nebus raukšlių, akys užgesusios, žingsnis sunkus – kokia prasmė?“
Pasak Jurgitos, grožis pirmiausia turėtų būti holistinis ir harmoningas:
„Man svarbus holistinis požiūris. Niekada nepatiko didelės lūpos – visos merginos atrodo vienodos. Kitas dalykas – kai brandaus amžiaus moteris siekia pristabdyti laiką. Aš pati sau vis dar patinku, tad nelabai ką darausi. Bet gal ką sugalvosiu penkiasdešimtmečiui.“
J. Tvarijonaitė neslepia: po gimdymo išgyveno pogimdyvinę depresiją.
„Galiu pasakyti, kad pogimdyvinė depresija nesusijusi nei su statusu, nei su santykiais, nei su pinigais. Tai vidinė būsena. Man buvo baisu, niekam nesakiau, bet viskas baigėsi gerai. Galėjo būti kitaip. Tikrai reikia kreiptis pagalbos ir negalvoti, ką kiti pagalvos“, – pasakoja Jurgita.
Kelionės, baimės ir atradimai
Anksčiau pašnekovė nevengdavo ekstremalių pramogų – nuo kalnelių šuolių iki tolimų kelionių, kuriose laukdavo netikėti nuotykiai.
„Keliavau nemažai. Niekada nepamiršiu, kaip Meksikoje einant miegoti lovoje radau skorpioną. O Venesueloje, vos neprigėriau vaikų baseine, kuris buvo iki kelių – šokau nuo kalnelių, po vandeniu įkvėpiau ir siaubingai užspringau.“
Tačiau šiandien aktyvios pramogos ir tolimos kryptys jai nebe tokios svarbios.
„Amerika manęs niekad nežavėjo – ten tik apsipirkti smagu. Dabar pirmenybę teikiu netolimoms kelionėms. Neseniai iš naujo atradau Kiprą – po Tenerifės, Turkijos ir Egipto jis atrodo kaip rami, graži, vyno ir meilės sala.“
Grįžusi namo ji vis labiau vertina ir Lietuvą – ypač jos saugumą ir artumą, nors neramūs kaimynai nepražiūri akiračio.
Laisvalaikio šiame etape Jurgitai lieka itin mažai, bet jį ji praleidžia tikslingai – su šeima, knyga ir ispaniškomis naujienomis.
„Laisvalaikio turiu labai mažai. Vasarą pradėtą knygą taip ir užverčiau. Buvau pradėjusi mokytis ispanų kalbos – greitai tęsime kartu su mažuoju, nes pagaliau mokyklose atsiranda ši nuostabi kalba. Vaikai šiemet ruošiasi Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentams – tam reikia ne tik Mišių, bet ir katechezių lankymų, tad atima laiko.“
Šiandien Jurgita, kaip pati sako, jau galvoja apie senatvę – šiltą ir šviesią.
„Gal ir keista, bet jau galvoju apie senatvę. Įsivaizduoju ją netoli nuo Lietuvos, bet ten, kur visada šilta – valgau šviežius vaisius, daug skaitau, gal net tapau...“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
