R. Mikelkevičiūtė
Rūta, jūs sudarote labai atkaklios, darbščios ir nuosekliai tikslo link einančios moters įspūdį.
Tokia iš tiesų ir esu – to nenuneigsi ir nepaslėpsi. Aš labai užsispyrusi, labai. Man be galo svarbu, ką darau ir kaip. Siekiu, kad pačiai prieš save dėl darbų nebūtų gėda ir nesmagu. Kaip kitiems atrodo – jau kitas klausimas, bet pati noriu žinoti, kad padariau tiek, kiek galėjau. Nežinau dėl darbštumo, bet jei daug metų gausybė skirtingų žmonių sako tą patį, galbūt tai – tiesa.
Na, jūs pagal charakterį irgi esate laikoma ne tik emocinga, temperamentinga, bet ir, atleiskite už posakį, „kieta boba“, nors ir nepraradusia moteriškumo. Iš kur jumyse šios savybės? Išsiugdėte charakterį ar tai paveldima?
Sykį ruošdama laidą lankiausi pas vieną garsią ekstrasensę. Išgirdau visai smagų komentarą apie save. Anot jos, mano energijos užtektų apšviesti miestą. Beje, ji, ko gero, teisi. Jei tikėtume tais dalykais, anot ekstrasensės, pagal biologinį amžių esu labai jauna, bet pagal sielą – labai sena. Ji, toji mano siela, gyvena gal jau paskutinį gyvenimą, todėl yra labai brandi. Na ir labai gerai – jei tuo tikėsime. O dėl charakterio, matyt, nemažai paveldėjau iš amžinatilsį močiutės. Ji buvo velnio nešta boba – gerąja prasme. Tai sužinojau tik tada, kai senelės gyvenimas pakrypo saulėlydžio link. Ji patyrė infarktą, gydytojai sakė, kad nieko nebegalima padaryti. Anksčiau niekada nebuvau mačiusi jos tokioje situacijoje ir patyrusi, kaip būtent ji suvokia pasaulį. Nes ji juk buvo močiutė – su vištomis, katėmis, didžkukuliais ir taip toliau. Tačiau staiga išvydau ją visiškai kitame amplua. Senelė guli reanimacijoje, medikai sako, kad nesulauks ryto. Tačiau ji sulaukė ir negana to, ryte toje pačioje reanimacijoje atsidarė spintelę, išsiėmė „Chanel“ kvepalus ir pasikvėpino... Klausiu: „Kodėl tu taip darai?“ – „O todėl, – sako močiutė, – kad mane aplanko vyriausiasis gydytojas, ir aš negaliu pasirodyti bet kaip.“ Senelei 80 metų, o ji sako: „Atnešk man lūpų dažus.“ Be to, buvo dar vienas nuostabus įvykis, kai ji po antrojo infarkto atgavo sąmonę. Stoviu prie močiutės, visa giminė susirinkusi – o jos pirmasis žodis, kai tik atmerkė akis, buvo ne „labas“, o: „Kas tas jaunas vyras, kuris čia dabar mane lanko?“ O tai buvo gerbiamas Pranas Šerpytis, garsus kardiologas, nepaprastai žavus ir gražus vyras.
Su močiute kalbėdavomės apie asmeninį gyvenimą, daug patarimų ji davė ir dėl vyrų. Sakydavo: „Kai renkiesi vyrą, visada žiūrėk į šeimą, kurioje jis gimė. Jei tėvai sugyvena blogai – tavo vaikinas elgsis pagal panašų modelį, panašiai spręs problemas.“ Ir mano gyvenime, deja, ši taisyklė pasitvirtino šimtu procentų. Dar močiutė mokė: „Nori pažiūrėti, kaip elgsis vyras – duok išgerti arba išvažiuok į kelionę, kur ne viskas suplanuota. Pažiūrėsi, ar jis rėks, kaltins, nervinsis, ar rūpinsis abiem, o gal tik savimi?“ Taip pat sakydavo: „Pasidomėk, kodėl iš tiesų iširo vaikino ankstesnė draugystė. Gali būti, kad atrasi vertingų paralelių su jūsų gyvenimu.“ Manęs močiutės patarimai niekada nenuvylė. Atsakingai galėčiau pasakyti, kad taip iš tiesų ir yra, nors būna ir išimčių.
R. Mikelkevičiūtė
Ar jums svarbus jūsų išorinis grožis? Ar juo rūpinatės?
Taip, labai. Dėl gana pragmatiškų priežasčių. Pirma, esu televizijos žmogus, tai – mano uždarbis. Antra – aš visada prieš auditoriją, o žiūrovui maloniau žiūrėti į pasitempusį ir gražų žmogų nei į išstambėjusį ir nesirūpinantį savimi. Kai kurie sako, kad svarbiau vidinis grožis, o išorinis – tuštybė juo rūpintis. Aš visada atsakau: „Jūs tiesiog negerbiate aplinkui sėdinčių žmonių. O ypač, jei esate televizijos laidų vedėjas. Tuomet negerbiate žiūrovų.“ Aš daug sportuoju, ariu tris–keturis kartus per savaitę sporto salėje, neprisikertu vakare – nors galėčiau sau tai leisti, mano greita medžiagų apykaita. Prižiūriu veidą ir kūną, nes pagaliau metai bėga ir mes neiname jaunyn. Gal nesimato mano amžiaus, bet dėl to dirbu. Kita vertus, stengiuosi net dėl vyro. Noriu atrodyti patraukli, tai kodėl turiu senti „oriai“? Tačiau nieko neatlieku per prievartą – darau tai, kas patinka. Man apskritai atrodo, kad per jėgą būtų sudėtinga ką nors reikšmingesnio pasiekti.
Visą interviu skaitykite birželio mėnesio žurnale GALA
Vasara – karštos saulės ir karštų jausmų metas. Dizaineris Aleksandras Pogrebnojus užmiršęs šeimines negandas mėgaujasi naujosios draugės Monikos draugija, o štai aktoriaus Vaidoto Martinaičio jausmai žmonai neblėsta jau daugiau nei 20 metų. Birželio mėnesio GALA patars, kokį vasarišką makiažą rinktis, kaip apsaugoti odą nuo saulės spindulių, o moteriai kaip nuostabiam žiedui pražysti padės naujoji Audronės Bunikienės kolekcija „Žydėjimas“. Irina Mataru prisimins praėjusios „Mados infekcijos“ svečius.
Žurnalas „Gala“
GALA – tai devyniose šalyse leidžiamas žurnalas apie žmones, Lietuvos ir užsienio įžymybių gyvenimą, madą, stilių ir aukščiausios kokybės gyvenimo būdą. Kartą per mėnesį leidžiamas žurnalas papildė bendrovei „Balsas.lt leidiniai" priklausančių leidinių grupę: „Balsas.lt savaitė“, „Ieva“, „Ekonomika.lt“, „Palmiros žvaigždės“, „Moters savaitė“, „Akistata“, „Valstiečių laikraštis“ bei „Gimtasis kraštas“.
Žurnalas „Gala“
