Šiuo įrašu moteris sutiko pasidalinti ir su portalu tv3.lt.
Gyvenimo trapumas ir iliuzija apie amžinybę
Kaip pastebi J. Tulčina, daugelis iš mūsų naiviai tikisi, kad brangiausi žmonės – ypač Mama ir Tėtis – bus šalia amžinai. Gyvenimas mus įsuka į kasdienius rūpesčius, versdamas tikėti, kad visada spėsime paskambinti, aplankyti, apkabinti ar ištarti tris svarbiausius žodžius: „myliu“.
Tačiau realybė dažnai būna negailestinga. Gyvenimas yra trapus, o netektys – staigios, nepaliekančios net galimybės atsisveikinti.
„Ir ateina diena, kai taip norisi paskambinti, išgirsti Mamos balsą, paklausti Tėčio, kaip laikosi... Bet jau nebėra kam paskambinti...“ – jautriai rašo ji.
Artėjant Vėlinėms – metui, kai mintimis grįžtame pas išėjusius anapilin ir lankome jų kapus – žinoma gydytoja, mitybos specialistė Jelena Tulčina savo socialiniame tinkle pasidalijo itin jautria ir gilia žinute. Jos įrašas primena tai, ką kasdienybės skubėjime taip dažnai pamirštame: sustoti, įvertinti ir branginti tuos žmones, kurie tebėra šalia. Gyvenimo trapumas ir iliuzija apie amžinybęKaip pastebi J. Tulčina, daugelis iš mūsų naiviai tikisi, kad brangiausi žmonės – ypač Mama ir Tėtis – bus šalia amžinai. Gyvenimas mus įsuka į kasdienius rūpesčius, versdamas tikėti, kad visada spėsime paskambinti, aplankyti, apkabinti ar ištarti tris svarbiausius žodžius: „myliu“. Tačiau realybė dažnai būna negailestinga. Gyvenimas yra trapus, o netektys – staigios, nepaliekančios net galimybės atsisveikinti. „Ir ateina diena, kai taip norisi paskambinti, išgirsti Mamos balsą, paklausti Tėčio, kaip laikosi... Bet jau nebėra kam paskambinti...“ – jautriai rašo ji. Gėlės – į rankas, o ne ant kapoĮrašo autorė pabrėžia didžiausią klaidą, kurią darome skubėdami per gyvenimą: meilės ir dėmesio atidėjimą rytojui. Anot jos, atidavus viską už dar vieną pokalbį ar apkabinimą, svarbiausia yra nelaukti rytojaus dienos, nes niekas nežino, ar ji ateis. Vėlinių kontekste šis raginimas suskamba itin prasmingai:„Per Vėlines uždegame žvakeles tiems, kurių nebegalime apkabinti. O šiandien apkabinkime tuos, kuriuos dar turime. Nes gėles geriau dovanoti į rankas, nei nešti ant kapo...“ J. Tulčinos žinutė baigiasi šviesiu palinkėjimu – amžinos šviesos išėjusiems ir daugiau meilės gyviesiems. Tai priminimas kiekvienam iš mūsų šiandien pat pakelti ragelį, paskambinti tėvams ar artimiesiems ir pasakyti tai, kas svarbiausia, kol dar yra kam skambinti.
Gėlės – į rankas, o ne ant kapo
Įrašo autorė pabrėžia didžiausią klaidą, kurią darome skubėdami per gyvenimą: meilės ir dėmesio atidėjimą rytojui. Anot jos, atidavus viską už dar vieną pokalbį ar apkabinimą, svarbiausia yra nelaukti rytojaus dienos, nes niekas nežino, ar ji ateis.
Vėlinių kontekste šis raginimas suskamba itin prasmingai:
„Per Vėlines uždegame žvakeles tiems, kurių nebegalime apkabinti. O šiandien apkabinkime tuos, kuriuos dar turime. Nes gėles geriau dovanoti į rankas, nei nešti ant kapo...“
J. Tulčinos žinutė baigiasi šviesiu palinkėjimu – amžinos šviesos išėjusiems ir daugiau meilės gyviesiems. Tai priminimas kiekvienam iš mūsų šiandien pat pakelti ragelį, paskambinti tėvams ar artimiesiems ir pasakyti tai, kas svarbiausia, kol dar yra kam skambinti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
