Įrašu iš Facebook platformos ji sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Pasirodė be peruko
Moteris savo paskyroje parodė tris nuotraukas, o vienoje jų pasirodė be peruko. Prie nuotraukų ji prabilo, kad kai kurie žmonės tokių dalykų gėdijasi, tačiau jausti gėdą dėl to nereikėtų. Ji rašė:
„O štai šito ilgai nedrįsau jums parodyti… Pirmoje nuotraukoje – aš be peruko. Taip, savų plaukų turiu visai nedaug.
Antroje – aš su peruku.
O trečioje… Trečioje aš jau visai negalvoju apie plaukus. Tiesiog gyvenu, šypsausi, fotografuojuosi su mylimu žmogumi ir jaučiuosi moterimi, kuriai patinka jos atvaizdas veidrodyje.
Kodėl jums tai rodau? Nes žinau, kad yra moterų, kurios labai išgyvena dėl išretėjusių plaukų. Stengiasi juos slėpti. Vengia fotografuotis. Galvoja: „Na, ką jau padarysi… amžius.“
O aš noriu pasakyti – padaryti galima. Ir dar kaip! Aš visiškai nesigėdiju parodyti savęs be peruko. Tai irgi esu aš. Bet jeigu turiu galimybę vos per kelias minutes pasipuošti gražia šukuosena – kodėl turėčiau jos atsisakyti?
Mes dažome lūpas, užsidedame gražius akinius, papuošalus, mėgstamą suknelę... Tai kodėl plaukai turėtų būti išimtis? Man perukas nereiškia: „Aš kažką slepiu.“ Man tai reiškia: „Aš pati renkuosi, kokią save šiandien noriu matyti.“
Ir žinote ką? Man patinka ir ta moteris pirmoje nuotraukoje. Bet trečioje – ji jau labai patenkinta gyvenimu.
O dabar pasakykite atvirai: ar jūs išdrįstumėte viešai parodyti tokia savo nuotrauką?“
Visą įrašą galite pamatyti čia.
Prabilo apie ligą, lėmusią išvaizdos pokyčius
Naujienų portalui tv3.lt moteris papasakojo sunkų kelią į ligos diagnostiką, kuri ir lėmė išvaizdos pokyčius. Anot pašnekovės, pirmieji simptomai pasirodė dar vaikystėje.
„Kaip gydytoja suprantu, kad yra du pagrindiniai dalykai, kurie gali sukelti problemų organizme. Materialiuoju lygmeniu tai yra netinkama mityba, daranti įtaką imunitetui. Antrasis dalykas – psichosomatika. Didelę dalį ligų priežasčių, mano manymu, sudaro stresas, psichologiniai dalykai, požiūris į gyvenimą ir mūsų reakcijos į tai, kas jame vyksta.
Be to, ypač šiais laikais, didelę reikšmę turi mityba. Žmonės maitinasi chaotiškai, o vaikai nuo mažens vartoja daug produktų, kurie, mano manymu, žmogui nėra reikalingi ir gali sukelti stresą ir ligas. Tai gali būti antsvoris, menstruacijų sutrikimai ar jų išnykimas, dėl ko vėliau gali atsirasti padidėjęs plaukuotumas, nevaisingumas ir kitos problemos.
Taip nutiko ir man. Būdama septynerių metų pradėjau storėti, nes maistas tuo metu buvo toks, koks buvo. Žinote, kaip tais laikais – ką turėjome, kaip supratome, taip ir maitinomės. Mano tėvams taip pat teko išgyventi nelengvus laikus – po karo buvo praėję vos dešimt metų. Buvo labai daug streso, o aš pati buvau labai jautri“, – pasakojo ji.
Ilgainiui J. Tulčina susidūrė su sveikatos problemomis, kurios reikalavo tais laikais visai kitaip atliekamų tyrimų, nei dabar. Liga, kurios diagnozę vėliau išgirdo, lėmė ir išvaizdos pokyčius.
„Kai man buvo 13 metų, prasidėjo menstruacijos, tačiau jos dingo. Tuomet prasidėjo ilgas kelias ieškant priežasties. Tais laikais nebuvo ultragarso aparatų, todėl nustatyti, kas vyksta, buvo labai sunku.
Buvo atliekami tokie tyrimai, kuriuos dabar pasakojant – skamba tragiškai. Tam, kad gydytojai galėtų pamatyti kiaušides, per bambą į pilvo ertmę būdavo suleidžiama oro. Tuomet, kad viršutiniai organai pasislinktų, nuogą pacientę pritvirtindavo prie rentgeno stalo ir apversdavo aukštyn kojomis. Tada atlikdavo rentgeno tyrimą, kad galėtų pamatyti kiaušides. Tai buvo baisus išbandymas, kurį reikėjo ištverti vien tam, kad būtų nustatyta diagnozė.
Kai man pagaliau nustatė diagnozę, buvo pasakyta, kad tai – policistinės kiaušidės ir kad ši būklė gali lemti nevaisingumą. Tuomet, kaip man buvo paaiškinta, vienintelė galimybė buvo operacija, kurios metu būdavo atliekama kiaušidžių rezekcija.
Tais laikais užsienyje jau buvo atsiradę vaistų, kuriuos vartojant buvo galima paveikti sklerozuotą kiaušidžių kapsulę ir tikėtis, kad pavyks pastoti. Man iš užsienio atvežė tuos vaistus. Prieš juos vartojant reikėjo labai sudėtingo pasiruošimo – suleisti daug moteriškų hormonų, nes visas ciklas buvo sutrikęs.
Tuo metu niekas nesuprato, kodėl ši problema atsirado. Dabar aš suprantu, kad netinkama mityba sukelia disbakteriozę, kuomet dauginasi blogosios bakterijos, grybeliai bei parazitai. Grybelinė infekcija tarsi siūlais migruoja pro visa sistemą.
Man pačiai ši problema sukėlė tam tikrą suvyriškėjimą, nes pasikeitė hormonų pusiausvyra – mažėjo estrogenų, daugėjo androgenų, tai yra vyriškų hormonų. Dėl to dingo menstruacijos, pradėjo augti plaukai ant veido, o galvos plaukai ėmė retėti“, – kalbėjo J. Tulčina.
Ji neslėpė, kad išretėję plaukai pareikalavo daug streso, tačiau vėliau jos gyvenime atsirado perukai, kurie padėjo išlaikyti pasitikėjimą savimi.
„Man tai buvo tragedija, nes laikui bėgant plaukų likdavo vis mažiau. Kai man buvo maždaug 30 metų, pastebėjau, kad jų gerokai sumažėjo, todėl pradėjau ieškoti išeičių. Eidavau į kirpyklą, kad man padarytų tokią šukuoseną, kuri paslėptų išretėjusius plaukus. Tais laikais dar nebuvo jokių plaukų priauginimų.
Kirpykloje stengdavausi susikurti gražų įvaizdį, tačiau, kai pašviesdavo saulė, pro retus plaukus vis tiek matydavosi galvos oda. Galiausiai man tai nusibodo.
Tada pradėjau ieškoti perukų. Pirmąjį parsivežiau iš užsienio ir iš karto pasijaučiau saugesnė. Žinote, tai buvo tokie laikai, kai žmonės galėdavo rodyti pirštais, žiūrėti tam tikrais žvilgsniais.
Dabar perukus nešioju jau gal 40 metų ir džiaugiuosi, kad atradau tokią galimybę būti visokia. Juk perukų būna įvairiausių – gali pasirinkti vieną ar kitą spalvą, vienokią ar kitokią šukuoseną“, – pasakojo moteris.
Pasak Jelenos, jos tikslas yra parodyti moterims, kad neverta gėdytis problemų ar priemonių, kurios padeda jas paslėpti.
„Mano vienintelis tikslas buvo pasakyti moterims: „Nebijokite, nesijaudinkite, nesigėdykite ir nepraraskite pasitikėjimo savimi.“
Šiais laikais galite iš savęs sukurti tokią moterį, kokią pačios norite matyti. Dabar turime ir diagnostikos galimybes, padedančias nustatyti problemą. Aš 30 metų savo darbo natūralios medicinos srityje padedu žmonėms išaiškinti, kodėl atsiranda tokios ligos, ką galima padaryti profilaktiškai, kad jų nebūtų, o jei atsiranda policistinės kiaušidės, endometriozė, miomos, cistos krūtyse, antsvoris – padedu tai sukontroliuoti išvengiant vaistų vartojimo ir operacijų.
Po tiek metų ir sukauptos patirties galiu pasakyti, kad nebijau būti tokia, kokia esu. Nebijau jums parodyti, kaip iš tikrųjų dabar atrodo mano plaukai. Tačiau aš pasirenku tą įvaizdį, su kuriuo sau patinku labiau. Renkuosi nešioti peruką, nes jį užsidėjusi atrodau taip, kaip pati noriu atrodyti.
Svarbiausia žinoti, kad artimas žmogus myli tave visokią. Moters žavesys ir seksualinė energija slypi ne vien išvaizdoje. Dabar egzistuoja savotiškas amžinos jaunystės vaikymosi kultas. Aš jokiu būdu nekritikuoju moterų, kurios ryžtasi plastinėms operacijoms ar kitoms procedūroms – tai yra jų pasirinkimas.
Tačiau svarbiausia moters seksualumo ir žavesio dalis yra jos charizma, energija, mokėjimas džiaugtis gyvenimu, spindinčios akys, skleidžiama šiluma, meilė gyvenimui ir artimiems žmonėms. Tokia moteris visada bus patraukli, geidžiama, mylima ir laiminga“, – teigė pašnekovė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
