Žiemai žengiant į mūsų namus reikia nepamiršti saugoti savo nosių nuo šaltuko ir stiprinti imunitetą. Tai padaryti galime vakarus pasisaldindami morkų saldainiais!
MORKŲ SALDAINIAI
1 kg morkų tarkių, 1 stiklinė kapotų riešutų arba išlukštentų moliūgų sėklų, 1 kg cukraus, apelsino arba citrinos žievelių, citrinų rūgšties (pagal skonį).
- Plačiame dubenyje, nuolat maišant mediniu šaukštu, morkų tarkius su cukrumi virti, kol masė pradės tirštėti (apie 1 val.). Baigiant virti suberti pusę recepte nurodyto riešutų kiekio, tarkuotą apelsinų ar citrinų žievelę, citrinų rūgštį.
- Masei truputį praaušus, padaryti norimos formos saldainius ir apvolioti juos kapotais riešutais ar moliūgo sėklomis. Darant plokščius saldainius, šiltą masę iškrėsti ant vandeniu perlietos maistinės folijos ar celofano. Kitą celofano gabalą dėti ant masės viršaus. Voleliu (kočėlu) iškočioti norimo storio lakštą, kurį praaušusį supjaustyti rombais arba kubeliais.
- Saldainiai tinka valgyti 2 mėnesius. Likusiais trupinėliais galima puošti pyragus, pyragaičius, tortus, keksus. (Juos laikyti tamsoje.)
Apie sveikąsias morkas. Morkos – iš vidurio Europos kilęs augalas. Iškasenos ir seniausi rašytiniai šaltiniai leidžia manyti, kad morkos buvo auginamos jau 3000 m. prieš Kr., tačiau iki pat XVI a. jos buvo laikomos delikatesu. Tik XVII a., išvedus ankstyvą veislę – oranžines karoteles, morkos pradėtos auginti dideliuose plotuose. Lietuvoje jos auginamos nuo XVI a.
Morkose daug (net iki 7 proc.) angliavandenių, kurių pagrindą sudaro cukrus, ir mažai celiuliozės, todėl jos tinka vaikų maistui, o praskiestų morkų sulčių galima duoti net 5–6 mėnesių kūdikiams. Morkose ypač daug karoteno (vitamino A provitamino), svarbaus augimui, regėjimui, normaliai odos būklei ir bendrai organizmo medžiagų apykaitai palaikyti. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp morkų spalvos intensyvumo ir karoteno kiekio jose. Be minėtų komponentų, morkose yra vitaminų C, B1, B2, PP, K, ir E, folio rūgšties, flavonoidų, mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, kalcio, geležies, magnio, seleno), eterinių aliejų, organinių rūgščių (obuolių, citrinų), fitoncidų.
Džiovintos ir paskrudintos morkos – geras kavos pakaitalas. Morkos – nekaloringos daržovės, suvalgę 100 g morkų gausime tik 31 kcal. Morkos ne tik maistas, bet ir vaistas. Liaudies ir gydomojoje medicinoje morkos, jų sėklos ir preparatai iš jų vartojami širdies ligoms gydyti. Šviežias mokas ir jų sultis patartina vartoti persirgusiems infarktu, jos tinka nuo aterosklerozės, taip pat nėščioms ir maitinančioms moterims, sergant mažakraujyste. Jose esančios veikliosios medžiagos stiprina visas organizmo gleivines, ląstelių sieneles, aktyvina medžiagų apykaitą ląstelėse, stabdo senėjimo procesus, stiprina imuninę sistemą (seleno poveikis), gerina regėjimą (ypač tamsoje), stiprina širdį ir kraujagysles, veiksmingos esant vidurių užkietėjimui. Trintos virtos morkos efektyvios gydant mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimus organizme, sergant poliartritu, osteochondroze. Jas rekomenduotina valgyti sergant tulžies ir šlapimo takų akmenlige.
Ruošiant morkų patiekalus, patartina įdėti riebalų arba grietinės, nes karotenas tirpsta riebaluose, tuomet organizmas jį geriau pasisavins. Sultis reikia spausti prieš pat vartojimą, nes karotenai, veikiami šviesos, greit suskyla.
Pateikiama informacija iš Rimos Ruzgienės ir Algirdo Mackevičiaus knygos Mažasis daržovių ir prieskonių žinynas
