velu vakara ejau
laukan karves paziurec
girdziu lakia piemuo jau
piemenaites paturec...

Nesikankink dėl medalio
Bet verta kovot ligi galo dėl savo garbės
Pabandom iš naujo
Nors esam pasauly tik trys milijonai
Neliek savo kraujo dėl aukso,
Nes būsi legenda
Kol nepraradom vilties
Net jeigu ir vėl
Tik per klaidą netapom mes čempionais.

Koldunai, o ka tu sianakt sapnavai?

Beganydamas aš žalmargę,
Piemenaitę pamilau,
Vakare parginęs bandą,
Dovaną iš jos gavau.

Miesto ponios dekoltuotos,
Aš keliauju miesto link,
Piemenaitė liūdnai tarė:
“Liki sveikas, bet atmink”.

Bekeliaudams per pasaulį
Nieko gero neradau.
Prisiminęs piemenaitę
Liūdnas dainas dainavau.

ale labai jau gudras koldunas pasitaike, turbut su aukstuoju...ainu akinius pasijimsiu, dar rozu paskaicysiu, bo nelabai supratau...man tiap pasrodze, kad ty kur apie arachjisku mascysenu - tai apie mani...

A jo, aš, kaip kaimo šamanė, irgi taip manau. Ale negalvojau, kad mano toteminis gyvūnas - vyras :)))))))))))))

Sapno ir realybės, pasąmonės ir sąmonės santykio problemos tyrinėtos specialioje literatūroje; šiuo atveju svarbus K.G.Jungo teiginys, kad sapnai kalba konkrečiais jusliniais vaizdais ir atstovauja archainei mąstysenai. Kaimo žmogus sapną suvokia archaiškai - kaip kitą realybę, t.y. sąlyčio su anapusiniu pasauliu sferą. Manoma, kad miegančiojo siela mažai “prisirišus” prie kūno, išeina tam tikro, dažnai toteminio gyvūno forma, - tokiu būdu bendraujama su žemėje klajojančių artimųjų sielomis, kurios perduoda gyviesiems svarbią informaciją

oi Petrute, sapnas tavo tokis labai jau suktas. tas bernukas be veido, tai manau reiskia, is kurios puses beziuretai, ale vis ciek akiu neparodys, kad tiap ciesiai dusion nepaziuretai ir neapzavetai...o kad kivete tave, bet tu nenuejai - tai durna tu boba, butai paziurejus, ku turi gero...

Tokis va atsitinka kartais atvejis ...

Sapnavau aš paryčiais tokį sapną - kalną didelį ir gražų, o ant kalno dailus bernelis stovi. Stovi nusisukęs, rimtas dūmas dūmoja. Matau - apie mane galvoja. Nugi galvoju, įdomu, kas anas tokis - nugara stovi, veidelio skaistaus nesimato. Apeinu iš kitos pusės - ugi vis tiek užsisukęs. Dar iš kitos pusės (sapnai, matote, yra tokis reikalas, kai pusių gali būti kiek reikia pasakojimui) - ir vėl nesimato.
Petrute, ateik - sako man bernelis sapne.
Pats ir ateik, - atsakiau.
Ir pabudau.

Ką tas galėtų reikšt, Anupryt, gal tu man paporinsi?