Jų kūnas – iš silikono, griaučiai – metaliniai, plaukai – tikri, ir jas galima išsinuomoti. Jų pirmtakės buvo skirtos povandeninių laivų įgulų pramogai, o naujausios kartos atstovės, išoriškai labai panašios į merginas, nuomojamos viešnamiuose, rašo Ispanijos dienraštis „El Mundo“.
Ar galima įsimylėti moters kūno pavidalo robotą? Ar mylėjimasis su silikoniniu manekenu – iškrypimas? Ar žmogaus pavidalo robotams sapnuojasi elektrinės avys? Kinematografas – geriausias postmodernizmo orakulas – šiuos klausimus kelia nuo pat brolių Lumière‘ų laikų, pastebi dienraštis.
1927 m. Fritzas Langas savajam „Metropoliui“ jau buvo sukūręs „moters automatą“ vardu Marija. Viena iš filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ („Blade runner, 1982 m.) veikėjų tapo meilikaujanti ir žiauri „malonumų manekenė“ Pris.
Stevenas Spielbergas savajame „Dirbtiniame prote“ nužengė kur kas toliau. Jis pavaizdavo ateities pasaulį, kuriame egzistuoja legionai kiborgų. Jų paskirtis – teikti kūniškus malonumus, rašo „El Mundo“.
Pasak dienraščio, realusis pasaulis, kaip ir „septintasis menas“, nusprendė pasinaudoti humanoidais, kurie, nors ir nepanašūs į mechanizmus, gali būti naudojami kaip seksualinės „iškrovos“ įrankiai. Antai Japonijos povandeninių laivų įgulos po Pirmojo pasaulinio karo pirmąsias pasaulyje pripučiamas lėles naudojo ne kaip gelbėjimosi priemonę. Jos jūrų gelmėse turėdavo patenkinti jūreivių geismą. Vėliau, tapusios fetišu, tokios lėlės persikėlė į viso pasaulio sekso prekių parduotuves.
Dabar jos vėl pasirodė Japonijoje – priešakinėje šiuo požiūriu šalyje. Tik dabar tai jau antroji pripučiamų lėlių karta. Palietus jas jaučiamas plastikas, jų burnos visada pražiotos, pozos – erotiškos. Tai „olandiškos žmonos“ – tikslios kopijos iš latekso, vinilo ar silikono, pagamintos „hentai“ stiliumi, jų kaina gali siekti 6 tūkstančius eurų. Kam jos reikalingos? Bendrovės „Orient Industry“ – vienos iš tokių seksualinių žaislų platintojų – reklamoje sakoma, kad liečiant jos primena žmogų. Jų kūno bruožai atkartoja žmogaus kūną, o metalinis skeletas identiškas moters kaulams. Net plaukai yra tikri.
Tokią lėlę galima nusipirkti internete, pasakoja „El Mundo“. Pirkinys, kruopščiai įpakuotas į karsto formos dėžę, bus pristatytas tiesiai į namus. Į paslaugų paketą įtrauktas ir įdomus aptarnavimas po pardavimo: lėlės savininkui mirus bendrovė įsipareigoja pasiimti lėlę, atlikti kažką panašaus į ritualą ir palaidoti ją kartu su šeimininku.
Šios antrosios kartos lėlės – ne vienintelės rinkoje. Bendrovės „RealDolls“ ir „Mercadoll“ nukopijavo japonų formatą ir ėmėsi gaminti lėles su žinomų Vakarų pornografinių filmų „aktorių“ veidais. Be to, tokias lėles galima pritaikyti pirkėjo skoniui: pakeisti odos, akių, plaukų spalvą ar aprengti kaip mokinukę, medicinos seselę arba tarnaitę.
Vokiečių inžinierius Michaelis Harrimanas siekia dar daugiau – jis ruošiasi pradėti seksualinės paskirties roboto – moters, galinčio reaguoti į sensorinį stimuliavimą, imituoti alsavimą susijaudinus, kilnoti klubus naudojant valdymo pultą, didinti kūno temperatūrą lytinio akto metu. „Tačiau kojos išliks šaltos kaip tikros moters“, - tvirtina jis.
Jo internetiniame kataloge lėlės vardu Meg, Rei, Mika ir Alice potencialius pirkėjus pasitinka vienais apatiniais ir provokuojamomis pozomis, tarsi būtų prostitutės. Kai kurie pasiturintys japonai jas kolekcionuoja. Antai vienas Osakos gyventojas tapo ne vieno televizijos reportažo herojumi, išdidžiai pozuodamas su šimtu savųjų „lolitų“, kuriomis užversti visi jo namai, rašo „El Mundo“.
