(1948 09 27–2013 10 30)
Dailininkas gimė 1948 m. Vilniuje. 1973 m. baigė Valstybinį dailės institutą, skulptūros specialybę. Parodose dalyvavo nuo 1974 m., nuo 1978 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dešimtį metų (1998–2008) – Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas, ilgametis Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys, ėjo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos viceprezidento ir Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos viceprezidento pareigas.
Skulptorius kūrė kamerinės ir mažosios plastikos kūrinius, monumentaliąsias skulptūras viešosiose erdvėse, antkapinius paminklus. Pirmenybę teikė granitui ir marmurui. Dėmesys medžiagos savybėms ir apibendrintai, neretai konstruktyviai formai, kuri dažnai siejasi su lietuviškojo modernizmo tradicijomis, atida kūrinio ir aplinkos harmonijai – tai išskirtiniai V. Krutinio kūrybos bruožai, liudijantys kūrėjo universalumą, gebėjimą valdyti medžiagą, formą, mastelį. V. Krutinio skulptūrose justi išmintis, būties amžinumas, kartais skausmas, o daugiausia – susikaupimas. Dailininko kūryboje ryškėjo dvi pagrindinės kryptys – figūrinė skulptūra ir abstrakti forma, kurios visada koegzistavo. Apibendrintos iki simbolio figūros virsdavo brandžią mintį perteikiančiomis kompozicijomis („Išeitis“, „Būtis“, „Apgrąža“, „Kilmė“), o abstrakčios formos savo plastika buvo artimos su monumentaliąja skulptūra, nors kartais jų masteliai nebuvo dideli.
Beveik trisdešimt skulptoriaus sukurtų kūrinių puošia viešąsias erdves Vilniuje, Ukmergėje, Kupiškyje, Panevėžyje, Birštone, Jonavoje ir kitur. Tarp minėtinų – „Metraštininkas“ ir „Motinystė“, „L. Stuoka-Gucevičius“, „Dionizas Poška“, „Šv. Jonas Nepomukas“, paminklas generolui J. Černiui, paminklinis biustas A. Plechavičiui, dekoratyvinės kompozicijos Naujosios Vilnios ligoninės erdvėse. Skulptorius sukūrė beveik keturiasdešimt antkapinių skulptūrinių paminklų. Dailininko kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, M. K. Čiurlionio dailės galerija Kaune, Tretjakovo galerija ir Dailės akademija Maskvoje, privatūs kolekcininkai iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos.
Kūrybingiausius savo gyvenimo metus V. Krutinis atidavė nedėkingam valdiškam darbui. Laikas, kai jis dirbo šį darbą, nebuvo ramus ar juo labiau palankus kūrybai. Nors kai kam nepatiko jo sąžiningumas, tačiau visi jam jautė pagarbą – už tvirtybę, atvirumą ir supratingumą. Skaudu buvo, kai likdavo nesuprastas, tačiau, grįždamas prie molio, medžio, akmens, atsigaudavo. Kūryba buvo jo prieglobstis, namai ir ramybė. Dabar ta ramybė lieka amžiams su juo...
Dailininkas bus pašarvotas M. Paco g. 4 (už Šv. Petro ir Povilo bažnyčios)
Atsisveikinimas 2013 m. lapkričio 1 d. nuo 15 val. iki lapkričio 2 d. 13 val.
Laidotuvės vyks. Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje
