Kibernetinio saugumo tyrėjas Jeremiah Fowler savo ataskaitoje nurodė aptikęs duomenų bazę, kuri nebuvo „apsaugota slaptažodžiu ar užšifruota“ ir kurioje buvo iš viso 149 404 754 unikalūs prisijungimo vardai ir slaptažodžiai, susiję su įvairiomis socialinių tinklų, el. pašto ir srautinių transliacijų paslaugų paskyromis.
Masiškai nutekinti duomenys
Pasak Fowlerio, duomenų bazėje buvo saugoma informacija apie 48 mln. „Gmail“ paskyrų, apie 4 mln. „Yahoo“, 1,5 mln. „Outlook“ ir 900 tūkst. „iCloud“ paskyrų. Taip pat joje rasta 1,4 mln. „.edu“ domeno paskyrų.
Kalbant apie socialinius tinklus, Fowleris teigė, kad buvo paveikti 17 mln. „Facebook“ prisijungimų, 6,5 mln. „Instagram“, 3,4 mln. „Netflix“, 780 tūkst. „TikTok“, 420 tūkst. „Binance“ ir 100 tūkst. „OnlyFans“ prisijungimų.
Savo ataskaitoje Fowleris rašė, kad nusikaltėliams nėra „neįprasta“ kurti tokias duomenų bazes ir palikti jas neapsaugotas, nes „nusikalstamos operacijos dažnai teikia pirmenybę greičiui ir mastui, o ne operaciniam saugumui“.
Atviras kelias nusikaltėliams
Jis pridūrė, kad ši duomenų bazė rodo, jog „prisijungimo duomenų vagystės tapo didelio masto verslu, kuris ir toliau išliks grėsme“.
Pasak Fowlerio, nusikaltėliai gali panaudoti duomenų bazėje esančius „el. pašto adresus, naudotojų vardus, slaptažodžius ir tikslius prisijungimo URL“ savo naudai, pasitelkdami nesusijusias svetaines ar programėles.
„Tai smarkiai padidina sukčiavimo, galimos tapatybės vagystės, finansinių nusikaltimų ir apgaulingų (phishing) kampanijų tikimybę, kurios gali atrodyti teisėtos, nes remiasi realiomis paskyromis ir paslaugomis“, – teigė jis.
Fowleris taip pat pabrėžė, kad tai didina sėkmingų „phishing“ atakų tikimybę. Tai kibernetinių atakų rūšis, kai užpuolikai apsimeta patikima institucija, pavyzdžiui, banku ar kolega, ir susisiekia su žmogumi el. paštu ar žinute, siekdami išvilioti jautrią informaciją.
Ka daryti?
Norėdamas apsisaugoti nuo tokių grėsmių, Fowleris rekomenduoja vartotojams periodiškai „peržiūrėti prisijungimų istoriją, prisijungimo vietas, naudojamus įrenginius ir nesėkmingus prisijungimo bandymus“, kad būtų galima pastebėti galimus neleistinus bandymus pasiekti paskyras.
Asmenims, kurie įtaria, jog jų prisijungimo duomenys galėjo būti pavogti, jis pataria „peržiūrėti ir atnaujinti paskyrų saugumo priemones“.
Tarp tokių priemonių – dviejų veiksnių autentifikavimo ar biometrinės apsaugos įjungimas, taip pat slaptažodžių tvarkyklių naudojimas. Šios programos automatiškai įveda prisijungimo duomenis ir padeda apsisaugoti nuo paprastų klavišų paspaudimų sekimo programų, kurios gali užfiksuoti įvedamus slaptažodžius.
Fowleris taip pat rekomenduoja įsidiegti antivirusinę programinę įrangą, kuri padeda apsaugoti įrenginius nuo kenkėjiškų programų, galinčių „nepastebimai veikti, rinkti ir perduoti prisijungimo duomenis“. Svarbi šios apsaugos dalis – reguliariai atnaujinti operacinę sistemą ir saugumo programinę įrangą.
„Bendroji taisyklė – niekada nenaudokite tų pačių slaptažodžių skirtingose svetainėse, programėlėse ar paslaugose. Šių pagrindinių žingsnių laikymasis gali padėti apsisaugoti nuo paskyros kompromitavimo arba jo išvengti“, – savo ataskaitoje rašė Fowleris.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
