Potraukį jūrai D.Kudzevičius paveldėjo iš tėvo – žemaičiui nuo Mažeikių Kostui Kudzevičiui karo audrų nuniokotoje Klaipėdoje, kaip ir kitiems naujakuriams, padėjo išgyventi žvejyba. Kai tėvas išplaukdavo žvejoti ne į Baltiją, o Kuršių marias, medinėje dorėse atrasdavo vietos ir sūnui.
Netektis
Vėliau ir D.Kudzevičius savo gyvenimą susiejo su jūra – Klaipėdoje baigęs jūreivystės mokyklą, įgijo laivų jėgainių eksploatavimo specialisto diplomą. Pagal paskyrimą nukreiptas dirbti į Okeaninę žvejybos bazę jaunuolis jūrininko kelią pradėjo nuo motoristo vilkike „Rambynas“ – dalyvavo pirmosiose silkių gaudymo Šiaurės ir Rytų Atlante ekspedicijose.
Po papildomų studijų Kaliningrado aukštojoje jūreivystės mokykloje D. Kudzevičius kilo karjeros laiptais – išsitarnavo iki žvejybos laivų vyriausiojo mechaniko pareigų, dirbo įvairiose Lietuvos žuvų pramonės laivyno technikos tarnybose, buvo kviečiamas į Šiaurės, Karibų jūrose, Meksikos įlankoje plaukiojusių mokslinių ekspedicijų laivų „Neringa“, „Korfu“, „Česma“ įgulas. Jis prisidėjo ir prie naujų žvejybos technologijų – buvo atsakingas už Kopgalyje veikusios Eksperimentinės pramoninės žūklės laboratorijos laivyno techninę bazę.
Pasaulio vandenynus išmaišiusio jūreivystės profesionalo D. Kudzevičiaus patirtis pravertė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijai, ten jis darbavosi daugiau nei 14 metų: iš pradžių Laivyno skyriaus inžinieriumi-mechaniku, paskui – viršininko pavaduotoju. Jam buvo patikėtos LKVJU Laivybos, Uosto priežiūros tarnybų vyriausiojo superintendanto pareigos.
Dar vaikystėje D. Kudzevičių paviliojo burių pasaulis – į Smiltynės jachtklubą jis atsivedė ir savo jaunesnįjį brolį Steponą. Įgijęs jachtų kapitono diplomą, skynė laurus tarptautinėse „Baltijos taurės“ regatose. Drąsutis buvo Klaipėdos buriavimo sporto patriarcho Osvaldo Kubiliūno pagalbininkas, kai uostamiestyje atsirado pirmieji lenktynėms atviroje jūroje pritaikyti sportiniai burlaiviai „Atlantas“ ir „Lietuva“. Jo iniciatyva buriavimo sekcija įkurta ir Okeaninės žvejybos bazėje.
Kai Sąjūdžio pakylėti buriuotojai, pralaužę geležinę uždangą, išsirengė į žygį per Atlantą maršrutu Klaipėda-Niujorkas pirmą kartą su lietuviška trispalvę į vandenyną išsiveržusios jachtos „Lietuva“ įguloms vadovavo klaipėdiečiai broliai kapitonai Steponas ir Drąsutis Kudzevičiai.
„Atlantą pažinojau kaip jūrininkas, bet ne kaip buriuotojas. O tai yra didelis skirtumas. Įveikti vandenyną buriuojant reiškia įveikti save, įgyvendinti savo svajonę“, – po sėkmingo istorinio trijų jachtų („Lietuva“, „Audra“, „Dailė“) žygio 1989 metų vasarą kalbėjo D.Kudzevičius.
D. Kudzevičius buvo aktyvus buriuotojų bendruomenės narys, visuomenininkas, nešykštėjo patarimų kolegoms, skatino kitus tobulėti, siekti aukštumų, propagavo jūreivystės tradicijas, rūpinosi jūrų kultūros paveldu. Jis apdovanotas pirmojo lietuvio transatlantinio buriuotojo Bronislovo Rožinsko atminimo medaliu „Už nuopelnus okeaniniam buriavimui“.
Lietuvos buriuotojų sąjungą, Klaipėdos buriuotojai skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučia veliono artimuosius – žmoną Angeliną, sūnų Robertą, visus jo giminaičius ir bendražygius.
D.Kudzevičius pašarvotas „Aternos“ laidojimo rūmuose, Klaipėda, Joniškės g. 4. Atsisveikinimas vasario 15 d. (sekmadienį) nuo 11 val. Urna su velionio palaikais išnešama 14 val. Laidotuvės Laugalių kapinėse (Klaipėdos raj.).
Tekstą parengė Lietuvos buriuotojų sąjunga.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
