Mindaugas pasakoja, kad meditacinį bėgimą praktikuodavo dar Kung Fu vienuoliai, bėgdavę pasisemti vandens, o po to su pilnais kibirais, nieko neišlaistydami, grįždavę atgal.
„Iš tokio bėgimo atsirado tinkama laikysena ir koncentracija, nes žmogus turi būti ir ramus, ir susikaupęs ir pakankamai atsipalaidavęs, kad galėtų bėgti su pilnais vandens kibirais. Mes dabar tai darome be vandens kibirų“, – pasakoja vyras.
Kūno kultūros mokytojo specialybę įgijęs Mindaugas sako, kad jį nuo seno domino paprasti dalykai, o bėgimas, kaip ir ėjimas, yra žmogui natūrali funkcija. Tad 2002 metais jis ėmė lankyti meditacinio bėgimo užsiėmimus.
„Jei žmogus nors truputį gali paeiti, gali ir bėgti ir gali pasiekti tokių pat rezultatų kaip tie, kurie gali bėgti. Tai yra paprasta, tai daroma gamtoje, ir čia nereikia labai daug jogos žinių. Tereikia elementarios biomechanikos žinių, išmanyti kvėpavimą ir rasti savo aukso viduriuką bėgant. Taip pakyla ir žmogaus fizinė, ir psichinė būsena“, – kalba treneris, penkerius metus aktyviai mokantis meditacinio bėgimo.
Bėgimo technika
Meditacinio bėgimo treneris sako, kad tokio bėgimo metu kūnas pastatomas į tokią pozą, kuria saugiausia judėti: tiesus stuburas, išstumtas į priekį dubuo, nesikraipantys pečiai, pėda dedama nuo priekio, statoma tiesiai, statmenai po savimi, keliai turi būti lenkti.
„Bėgimo greitis parenkamas individualiai pagal žmogaus savijautą ir esamą būklę. Bėgama taip, kad būtų atpalaiduotas kvėpavimas, o kvėpuojama per nosį. Kvėpavimas pilnesnis – nuo pilvo apačios iki viršaus. Patartina atrasti ritmą, kuriame jaučiamas atsipalaidavimas ir poilsis, pereinant į tokį pojūtį tarsi nebėgtum, nors iš tikrųjų bėgi“, – pasakoja Mindaugas.
Jis taip pat pažymi, kad bėgant reikia stebėti savo kūną:
„Ten, kur yra mintys, ten ir nuteka energija. Jei dėmesys sutelktas į kūną, tai jam suteikia ramybę, o protas nebesprendžia dalykų, kurių negali išspręsti bėgimo metu. Paprasčiau yra būti tame, bėgime, ir leisti energijai eiti į kūno atsistatymą. Antras dalykas, pradėsi jausti, kas kūnui yra norma, o iškilus nemaloniems pojūčiams kūne, pritaikysi reikiamą tempą“, – sako Mindaugas.
Sukaupta energija gydo
Treneris sako, kad meditacinio bėgimo metu energija ne eikvojama, o kaupiama, o sukaupta energija pradeda gydomuosius procesus žmogaus kūne ir psichikoje.
„Dėl ergonomiškos laikysenos, optimalaus kvėpavimo, gamtos poveikio, meditaciniui bėgimui naudojama nedaug energijos, o pats bėgimas skatina energijos tėkmę, tad sukaupta tvarko fizinį kūną, o bėgant ilgiau nei pusė valandos – ir psichinį kūną. Po valandos tokio bėgimo, jei žmogus bėgo ne per greitai, pereinama į gana gilią atsipalaidavimo būseną, žmogaus savijauta visapusiškai pagerėja“, – kalba M. Čyvas.
Treneris pasakoja, kad po meditacinio bėgimo žmonės būna ramesni, turi daugiau jėgų, yra skaidresnės sąmonės, gyvenime labiau jaučia saiką. Lengvas bėgimas, sako Mindaugas, sustabdo lėkimą per gyvenimą išdegus akis.
„Viena kūno pusė, kurią kuruoja mėnulis, yra moteriška, o kita, kurią kuruoja saulė, – vyriška. Ten yra pagrindiniai meridianų kanalai: jų vienas būna aktyvesnis kelias valandas, o po to kitas. Tokio bėgimo metu jie harmonizuojami, jų dažnis susivienodina. Tada atsidaro vidurinysis kanalas, per kurį kyla kundalini energijos jėga“, – kalba Mindaugas.
Po tokio bėgimo, sako jis, žmogus labiau „įsižemina“, nes kontaktuoja su žeme. „Įsižeminimas“ – tai tvirtas stovėjimas ant žemės, žemės po kojomis jautimas. „Žemė mums duoda sveikatą, drąsą, materialinę gerovę ir nebūni kaip balionėlis, nuplėštas nuo žemės“, – kalba Mindaugas.
Jis taip pat sako, kad meditacinis bėgimas yra kaip terapija, tad jo metu sudaromos sąlygos, kad energija ir kraujas tekėtų laisviau, o raumenys lengviau dirbtų. Švelnaus darbo metu, sako Mindaugas, atsipalaiduoja energetiniai blogai.
Dingsta skausmai ir neigiami įsitikinimai
Mindaugo ilgametė praktika sako, kad meditacinis bėgimas visiškai pakeičia žmonių įsitikinimus, kad jie negali bėgti dėl sveikatos, per didelio svorio ar dar kitų dalykų. Be to, žmonės, kurie skundžiasi skausmais, labai dažnai po tokio bėgimo skausmo nebejaučia.
„Skausmai dingsta nuolat, nes žmonėms pakoreguoji laikyseną, jie bėga taisyklingai ir tai nesukelia skausmų, nes žmonės judina kūną taip, kaip jis surėdytas. Žmogus nebežaloja savo kūno, o jį stiprina ir energizuoja. Praktikuojantiems meditacinį bėgimą tikrai išeina įvairūs sąnarių, raumenų skausmai, nuteka įtampos, o iš žemės grįžta švari, moteriška energija“ , – kalba Mindaugas.
Treneris pasakoja, kad kartą meditacinį bėgimą surengė žmogui, kuriam ilgą laiką buvo emociškai sunku. Nors jis iš pradžių ir nenorėjo bėgti pagal siūlomą techniką, bet vėliau nusileido ir bėgo pagal taisykles.
„Po bėgimo prisėdome gražioje vietoje, vaišinau jį arbata. Tada žmogus man ir sako: „Keista, kaip čia gražu. Niekada to nemačiau, nors dažnai atvažiuoju čia bėgioti. Žinau, kad turiu reikalų, bet, kol mes čia esame, galiu būti ramiai, o įprastai jau būčiau galvojęs apie juos ir negalėjęs dešimt minučių ramiai pabūti“, – pasakoja vyras, „Mindaugo Čyvo sveikatinimo studija „Darna“ įkūrėjas.
Kita moteris, sako jis, bijojusi bėgti dėl viršsvorio, iš pirmo karto išbėgo valandą: net pati nustebo, kad bėgant ji vis geriau jautėsi, o aplinkiniai, kai ji grįžo, nelabai norėjo išvis tikėti, kad ji tiek nubėgo.
„Kito žmogaus sąnariai buvo operuoti, gydytojai neleido sportuoti, jam pradėjo tirpti pirštai, bet su mumis jis atėjo ir prasibėgo valandą – puikiausiai po to jautėsi“, – dalinasi Mindaugas.
Pašnekovas rengia meditacinio bėgimo kursus, pavienius užsiėmimus, taip pat atvyksta vesti užsiėmimų į įvairias stovyklas. Meditacinis bėgimas jam suteikia ramybės, skaidresnio proto ir žvalumo.
