Dviejų žinomų vyrų diskusija greitai peraugo iš paprasto knygos aptarimo į gilią sociopolitinę ir istorinę analizę apie XXI amžiaus lietuvių emigraciją, dvasinį visuomenės lūžį bei tapatybės paieškas.
M. Ivaškevičius pabrėžė siekiantis, kad kūrinys – tiek literatūros, tiek teatro lauke – išeitų iš rėmų ir išjudintų žmogaus vertybes: „Noriu to paties, kad tai būtų kažkas truputį sukrečiančio“.
Kelionės pradžia
Prisimindamas kultinio „Išvarymo“ ištakas, autorius pasakojo, kad viskas prasidėjo dar 2010 m. lapkritį, kai jis išvyko į Londoną ieškoti medžiagos būsimai pjesei. Tuo metu emigracijos banga buvo pasiekusi patį piką. M. Ivaškevičius prisiminė, kaip iš pradžių buvo sunku prakalbinti dirbančius lietuvius ir kaip keitėsi jo paties pirminis sumanymas kūrinį paversti komedija apie provincijos gyventojų nuotykius megapolyje:
„Buvo tokia sunki pirma savaitė, o paskui kaip prasidėjo toks smigimas gilyn ir gilyn, ir tokie atsivėrimai, tokios istorijos, kur man pačiam klausant šiurpas ėjo per nugarą. Ir jau tada aš supratau, kad tai tikrai nebus komedija. Mažiausiai tragikomedija arba tragedija su komedijos elementais.“
Vėliau sekė skandalingu tapęs Oskaro Koršunovo spektaklio pastatymas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (2011 m.). Autorius su šypsena prisiminė premjeros vakarą, kai dėl necenzūruotos, autentiškos kalbos dalis vyresnės publikos demonstratyviai paliko salę :
„Išėjo tikrai kokie gal 200 žmonių. Ir aš matau, kad mano tėvai raudonuoja iš gėdos, ką čia jų sūnus prirašė“.
Nepaisant to, spektaklis sulaukė milžiniško pasisekimo ir iki šiol išlieka deficitiniu.
Epochos pabaiga ir naujos kartos perspektyva
M. Ivaškevičius pasidalijo ypatingu išgyvenimu iš 2023 metų, kuomet spektaklis buvo pastatytas Rumunijoje. Po premjeros prie jo priėjo daug jaunų vietinių žmonių, kurie prisipažino: „Žinote, mus tai labai sukrėtė šitas pasakojimas. Mes, sako, pamatėme savo tėvų istorijas“.
Būtent šis momentas rašytojui padėjo suvokti, jog viena epocha negrįžtamai baigėsi:
„Ir staiga aš supratau, kad kažkas yra pasikeitę, kažkas įvykę, nes kol „Išvarymas“ buvo statomas Vilniuje, Rygoje, Estijoje, tai nebuvo tėvų istorijos, tai buvo mūsų istorijos. Ir staiga užauga. Čia mes rodome naujai kartai, kuriai tai jau yra jų tėvų istorijos. Ir supratau, kad tiesiog baigėsi ta epocha, baigėsi turbūt su pandemijos pradžia.“
Šis noras pažvelgti į emigraciją ne iš vidaus, o iš šalies, kaip į jau istorinį reiškinį, ir paskatino autorių sėsti prie stalo bei imtis romane išplėtotos trilogijos.
Sovietiniai lietuvių įpročiai
Diskusijoje buvo paliesta ir morališkai svarbi romano scena, kurioje senas juodaodis apsauginis sugėdina Beną, vis dar šokinėjantį per metro barjerus, kad sutaupytų pinigų bilietui, nors jau turi gerą darbą ir pajamas. R. Valatka pastebėjo, jog tai puiki visos Lietuvos visuomenės brendimo ir grįžimo prie tradicijų bei įstatymo paisymo metafora.
M. Ivaškevičius patvirtino, kad ši istorija yra visiškai tikra, pasiskolinta iš vieno kauniečio gyvenimo. Kad geriau paaiškintų šį virsmą, rašytojas pasidalijo asmeniniu, itin atviru vaikystės prisiminimu iš sovietmečio, kuomet su tėvais lankėsi kurorte:
„Palangoje mes neturėjom šaukštuko arbatinio. Tiesiog nebuvom pasiėmę iš namų. Ir kažkuris iš tėvų man sako: „Mariau, įsidėk šitą šaukštuką į kišenę.“ <...> Nu įsidėk, mes neturim šaukštuko... <...> jie suprato, kad kažkaip tai nesuveikė. Žodžiu, šaukštukas liko ten gulėti, bet mes, vat, reiškia, tie sovietiniai žmonės gyvenome tokia filosofija, kad kas yra valstybiška, kas yra neprivatu, tą ne tik galima, bet būtina imti. Tai yra privaloma.“
Autoriaus teigimu, sovietinė trauma suformavo mąstymą, kad vogti iš kolūkių ar važiuoti be bilieto buvo tarsi „pareiga“ parazituojančioje sistemoje. Todėl dvasinis išsivadavimas ir tikrasis sąmoningumas ateina tik tada, kai suprantama, jog taisyklės reikalingos ne dėl bausmių baimės, o dėl vidinio moralinio kompaso ir pagarbos bendruomenei.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Hipokritiskumas per krastus verziasi...
