„Aš buvau tarsi zombis, užsidaręs tarp keturių sienų. Turėjau tik kompiuterį, midi klaviatūrą ir mikrofoną. Pasakiau sau – kol nesukursiu ko nors kas mane tenkintų šimtu procentų, niekur iš čia neisiu“, - savo pasiryžimu su šypsena dalinosi M. Sabaitis.
Ne paslaptis, kad Mantvydą šiuo metu išvysti viešojoje erdvėje buvo galima itin retai. Tačiau, kaip teigia dainininkas, jį išvysti buvo sudėtinga net ir namiškiams:
„Tikrai taip. Galiu pasakyti, kad buvau dingęs maždaug metus, nes šį laiką skyriau savo dešimties dainų albumo kūrybai, - pasakoja Mantvydas. – Pačioje pradžioje stengiausi grįžti į visišką pradžią, filosofinius dalykus. Stengiausi atsakyti sau į klausimą kas yra muzika ir kaip ji atsirado. Kalbu apie tuos laikus, kai dar urviniai žmonės kurdavo įvairią muziką ir tai būdavo tam tikra jų ritualo dalis.
Visa tai, žinoma, evoliucionavo į perdainavimus. Buvo garbinamas Dievas, Žemė ar Saulė. Viskas buvo perduodama dainomis iš kartos į kartą. Norėjau pažvelgti į muziką giliau nei tik kaip į instrumentą pasišokti, nes mano manymu kūrėjai turi kurti iš širdies su tam tikra žinute apie tai, kas jiems atrodo svarbu.“
Kaip teigia atlikėjas, svarbu pažiūrėti į muziką giliau: „Manau, kad muzika turi turėti prasmę, negali būti tuščia. Dabar muzika yra kuriama šabloniniam vartojimui ir neturi jokios pridėtinės vertės. Naudojama pirk-parduok praktika. Dėl to man buvo labai svarbu įsigilinti į muziką, jos prasmę. Juk muzikos industrijos suklestėjimas įvyko tik 20 amžiuje, tokiu metu atsirado ir plokštelės, o tai buvo visai nesenai“, - kalba M. Sabaitis.
Kiekviena istorija turi savų perlų, todėl dainininkas pasakoja, kad stengėsi atrasti tinkamiausius ritmus bei prasmę savo naujojo albumo kūriniams: “Visus metus analizavau save ir mąsčiau kokį skambesį noriu išgauti iš savo kūrybos, kad galėčiau nešti tam tikrą žinutę. Buvo daug apmąstymų, strategijų, - atvirauja Mantvydas. – Šiuolaikiniame pasaulyje tokia muzika paskęsta – neatranda savo klausytojo, nes žmonės yra per daug išlepinti labai dideliu naujų, vartotojiškų dainų pasirinkimu.”
Paklaustas kokio stiliaus kūriniai pasieks klausytojus, Mantvydas teigė, kad tai gana sudėtinga apibūdinti dėl muzikos unikalumo: „Mano dainų stilius būtų artimiausias Lietuvoje nelabai žinomiems atlikėjams kaip Jack Garratt, Chet Faker arba Alex Clare. Kai kurios dainos primins pop elektroniką, kitose bus galima išgirsti maišytą dubstep ir trapo muziką bei Drum and Bass motyvų. Tačiau apibūdinti stilių būtų iš tikro sudėtinga, nes dainose skamba daug ko po truputį. Per muziką, kurtą visus metus, klausytojas pažins ir mane“, - apie neįprastus muzikos garsus naujajame albume pasakoja atlikėjas.
Kad skandinaviška muzikos kokybė yra aukštame lygyje, greičiausiai nepaprieštaraus niekas. Pasakodamas apie kūrybos subtilybes, dainininkas atskleidžia, kad teko bendradarbiauti su norvegu, dirbančiu su elektronine muzika: „Šiuo metu dirbu su elektroninės muzikos prodiuseriu Bjorn Holmeslandu, kuris man padeda muzikos įgyvendinime. Būgnų partiją man įrašė jo kolega Sindre Skeie, dirbantis su žinomais užsienio ir Lietuvos atlikėjais, tad dėl muzikos kokybės esu visiškai ramus”, - įdomius faktus atskleidžia M. Sabaitis.
Tačiau Mantvydą galima drąsiai pavadinti darbščiąja bite, nes, kaip teigia, atlikėjas, viską teko sumąstyti pačiam: „Muzika, vokalai ir žodžiai – viską kūriau pats. Tiesiog manau, kad pasineriant į istorines muzikos paieškas kitaip būti ir negali. Vis dėlto man reikia prodiuserinės ir inžinerinės pagalbos kaip tą muziką pabaigti, kad tai skambėtų kaip įmanoma geriausiai. Tam ir buvau pasitelkęs žmones, kurie savo srityje yra profesionalai”, - atvirauja Mantvydas.
Nors ir neabejotinai tikėdamas, kad savo dainomis pasieks klausytoją, vis dėlto M. Sabaitis baiminasi, kad Lietuva nebus pagrindinė jo kuriamos muzikos rinka: „Manau, kad Lietuvoje tiesiog mažesnės galimybės atrasti klausytoją būtent mano kurtai muzikos stilistikai, ypatingai dėl mažo populiarumo ir televizijos bei radijų dėmesio trūkumo alternatyvios muzikos atlikėjams.
Laidų kūrėjams yra tiesiog patogesni saugūs eterio variantai, o ne kažkas naujo. Nesakau, kad klausytojų čia nėra, tiesiog užsienio rinka yra platesnė ir atviresnė tokio tipo alternatyvioms dainoms, kur labiau gali pataikyti su pozicionavimu. Tačiau tikiu, kad mūsų šalyje daugėja žmonių, norinčių permainų ne tik politikoje, bet ir muzikoje”, - apie galimybes pasiekiant klausytoja pasakoja atlikėjas.
