Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gimėme keistu laiku – per vėlai, kad ištyrinėtume žemę, bet per anksti, kad savo akimis pamatytume kosmoso platybes. Turbūt dėl to dažną mūsų taip traukia žvaigždėtas nakties dangus ir mintys, kas jame slypi. Ir turbūt dėl to daugelis mažų berniukų užaugę nori būti kosmonautais. Tačiau retas gauna galimybę net prisiliesti prie tikro erdvėlaivio, tad savo fantazijos pagalba paverčia juo savo namus. Būtent apie tokį paauglį ir jo misiją išsaugoti savo „erdvėlaivį“ pasakoja 2020 metais pasirodęs filmas „Gagarinas“.

Gimėme keistu laiku – per vėlai, kad ištyrinėtume žemę, bet per anksti, kad savo akimis pamatytume kosmoso platybes. Turbūt dėl to dažną mūsų taip traukia žvaigždėtas nakties dangus ir mintys, kas jame slypi. Ir turbūt dėl to daugelis mažų berniukų užaugę nori būti kosmonautais. Tačiau retas gauna galimybę net prisiliesti prie tikro erdvėlaivio, tad savo fantazijos pagalba paverčia juo savo namus. Būtent apie tokį paauglį ir jo misiją išsaugoti savo „erdvėlaivį“ pasakoja 2020 metais pasirodęs filmas „Gagarinas“.

REKLAMA

Nors kosmosas daugeliui atrodo kaip savotiškas išsilaisvinimas ir visai kitokio pasaulio pažinimas, kine galaktikos platybės dažniausiai naudojamos kaip vienatvės ir liūdėsio simbolis (pavyzdžiui, Claire Denis filme „Gyvenimas aukštybėse“ (angl. „High Life“) ir Andrėjaus Tarkovskio „Soliaryje“). Tačiau prancūzų režisierių Fanny Liatard ir Jeremy'io Trouilho debiute didžiuosiuose ekranuose „Gagarinas“, kosmoso tematika įneša magiško realizmo prieskonį į istoriją apie paprastų žmonių kasdienius išgyvenimus.

Filmas pasakoja apie paauglį Jurijų (akt. Alsenis Bathily'is), visą savo gyvenimą praleidusį Gagarino kvartale, Paryžiuje. Astronautu tapti svajojantis vaikėzas rūpinasi savo namais lyg savo erdvėlaiviu – nuolat juos remontuoja ir padeda kaimynams (įgulos nariams). Tačiau namų kompleksą žadama nugriauti ir Jurijus pasišvenčia misijai išsaugoti Gagariną, pasitelkdamas mokslą, vaizduotę ir draugų pagalbą.

REKLAMA

Sunku išsakyti šios juostos žavesį žodžiais. Filmą reikia pamatyti ir pajausti. Kinematografas Victoras Seguinas padirbėjo iš peties, kad net nušiuręs, avarinės būklės daugiabutis atrodytų kaip magiška, tikrą erdvėlaivį primenanti vieta. Žiūrovui suteikiama galimybė pažvelgti į pilką betono ir geležies milžiną paties Jurijaus akimis.

Tiesa, filme rodomas daugiabučių kompleksas egzistavo ir realybėje. Tai – 2019 metais nugriautas Cite Gagarine projektas, pastatytas dar 1961 metais paties Jurijaus Gagarino – pirmojo žmogaus, iškeliavusio į kosmosą – garbei. Kompleksas greitai virto įvairiausių kultūrų ir rasių katilu, tačiau galiausiai tapo nebesaugiu gyventi. Laimė, režisieriams pavyko nufilmuoti savo filmą iki „Gagarino“ nugriovimo.

REKLAMA
REKLAMA

Vienintelis dalykas, kurio man šioje juostoje kiek pritrūko – laikas. „Gagarinas“ trunka tik kiek daugiau nei pusantros valandos, kas tikrai patiks dėmesį sunkiau išlaikančiai auditorijai, tačiau visą laiką kamavo jausmas, jog laikas taupomas ne ten, kur turėtų. Svarbiausi dialogai ir sentimentaliausios akimirkos, kuriomis norisi „pagyventi“ kiek ilgiau, filme pasibaigia kiek per greitai.

Nepaisant to, prancūzų režisierių duetui pasisekė ir pirmas pilnametražis jų blynas tikrai neprisvilo. „Gagarinas“ – tai tiek vizualiai, tiek scenarijumi kerinti meilės istorija. Meilės ne tarp dviejų žmonių, o tarp žmogaus ir jo gimtos vietos, kuri jam yra visas pasaulis. Kaip jau įprasta kiek labiau gurmaniškam europiniui kinui, vaidyba čia taip pat gera, neperspausta ir neerzinanti.

„Gagarinas“ – tai ne toks filmas, kokio tikėsitės išgirdę pavadinimą arba pamatę jo anonsą, bet tai juosta, kuri ilgam įstrigs atmintyje.

Filmą pamatykite jau šį šeštadienį 21:30 per TV3 televiziją!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų