K. Ivanovas leidosi į atvirą pokalbį su naujienų portalu tv3.lt. Interviu metu jis ne tik papasakojo apie karjerą, grupės „Lietuvaičiai“ atsiradimą, bet ir atsivėrė apie šeimą, kurią prieš kelis metus papildė dukrytė.
Muzika lydi nuo vaikystės
Muzika Kazimiero gyvenime atsirado dar ankstyvoje vaikystėje. Jis iki šiol prisimena, kaip lankantis pas močiutę, jo akys ir dėmesys vis krypdavo į seną juodą pianiną, kuriuo grojo ne tik jo senelis, teta, bet ir tėtis.
„Mėgdavau tą pianiną paspaudyti, o vėliau jis atsirado mūsų bute. Tuomet vis dažniau praleisdavau laiką prie to instrumento. Kartą pakviečiau tėtį, mamą ir sesę parodyti, kaip savarankiškai išmokau pagroti „Du gaidelius“. Tuomet jie kaip ir nusprendė, kad mano kelias bus susietas su muzika.
Kiek paaugus mama mane užrašė į Kauno berniukų chorinio dainavimo muzikos mokyklą „Varpelis“. Galiausiai baigiau ne tik muzikos mokyklą, bet ir muzikos pedagogikos bei klasikinio dainavimo studijas“, – apie savo kelią pasakojo K. Ivanovas.
Taip susiklostė, kad kone visas Kazimiero gyvenimas buvo susietas su muzika. Dar studijuodamas jis įsidarbino Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, kuriame dirba jau 13 metų. Visgi ne paslaptis, kad patys muzikantai savo profesiją įvardija kaip sudėtingą, dažnai nestabilią. Tačiau Kazimieras įsitikinęs – jeigu iš tikrųjų mėgsti tai, ką darai, viskas tampa paprasčiau.
„Žinoma, tai yra darbas, neretai rutina, koncertai išpuola savaitgalį, daug laiko tenka praleisti ir repeticijose teatre. Neslėpsiu, būna momentų, kai tenka visą atlaikyti sukandus dantis, bet juk žinai, kad kitą savaitę turėtų būti lengviau. Turbūt su tuo susiduria kiekvienos profesijos žmonės. Man muzika visą gyvenimą buvo prie širdies, joje aš visada jaučiausi kaip žuvis vandenyje, o tai, manau, svarbiausia“, – įsitikinęs jis.
Atskleidė, kaip susikūrė grupė „Lietuvaičiai“
Prieš aštuonerius metus Kazimiero gyvenime užsimezgė projektas, sėkmingai gyvuojantis iki šiol – gimė šiandien gerai žinoma grupė „Lietuvaičiai“. Kaip prisiminė K. Ivanovas, pirmiausia mintis kilo grupės prodiuseriui ir vadybininkui Karoliui Šliažui, kuris ieškojo jaunų, charizmatiškų vaikinų lietuviškai muzikai atlikti.
„Prisimenu, kaip man parašė žinutę su pasiūlymu jungtis prie grupės ir aš kone nedvejodamas sutikau. Iš tiesų jau kurį laiką svajojau koncertuoti ne tik Kaune ar muzikiniame teatre, bet ir važiuoti po Lietuvą, pasirodyti kituose miestuose ir miesteliuose.
Susibūrėme, repetavome, įrašinėjome dainas, bandėme tarpusavyje susišnekėti, rasti bendrą kalbą ir sceninį judesį. Po ilgų repeticijų, kai tik pasirodė pirmosios dainos, gavome labai daug pasiūlymų koncertuoti ir jau per pirmuosius metus turėjome apie 100 koncertų“, – pasakojo K. Ivanovas.
Tiesa, Iš pradžių „Lietuvaičius“ sudarė trys nariai, tačiau laikui bėgant vieno iš jų nebeliko. Pasidomėjus, kas nutiko, Kazimieras atskleidė, kad pokyčiai įvyko po pandemijos.
„Per ilgą pandemijos laikotarpį mūsų keliai su kolega išsiskyrė, tačiau palaikome šiltus santykius iki pat dabar. Šiuo metu jis kuria ateitį užsienyje ir ten gyvena su savo sužadėtine. O mes likome dviese su kolega Benu Mišeika ir toliau atliekame „Lietuvaičių“ muziką“, – sakė atlikėjas.
O ar Kazimieras ir Benas – tik scenos partneriai? Galbūt jie mėgsta kartu leisti ir laisvalaikį?
„Tiesą sakant, labai daug laisvo laiko kartu neturime, nes ir taip jo daug praleidžiame važiuodami į koncertus – tenka keliauti po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, kartais ir daugiau nei po 100 kilometrų. Net juokaujame, kad daugiau laiko praleidžiame kelyje nei pačiame koncerte. Tad tos kelionės dažniausiai ir tampa mūsų bendrystės laiku – tada ir pasikalbame, ir viską aptariame“, – teigė jis.
Kaip ir kiekviename kūrybiniame procese, taip ir „Lietuvaičių“ grupės užkulisiuose pasitaiko diskusijų – kartais ramesnių, o kartais ir aštresnių. Vis dėlto Kazimieras džiaugiasi, kad tokios situacijos nenuveda iki konfliktų.
„Kieno argumentai būna svaresni, tas ir laimi, – šyptelėjo K. Ivanovas. – Iš muzikos pusės mano argumentai kartais būna stipresni, nes turiu nemažą patirtį tiek teatre, tiek studijose, tiek apskritai muzikoje. Tačiau geriausius sprendimus priima mūsų grupės prodiuseris, kuris ir sustato viską į vietas tad konfliktai nelabai ir spėja išsivystyti, gerai sutariame ir juo pasitikime todėl ir dirbame kartu jau daug metų.“
Ne paslaptis, kad tokio pobūdžio grupių kaip „Lietuvaičiai“ Lietuvos scenoje gyvuoja ne viena – kai kurios net renka pilnas arenas. Pokalbiui pasisukus apie konkurenciją Kazimieras neslėpė, kad ji iš tikrųjų egzistuoja.
„Konkurencija yra jau vien todėl, kad per pirmus metus mes turėjome 100 koncertų, o vėliau jų kiek sumažėjo. Bet ar mes labai konkuruojame su kitomis grupėmis? Tikrai nepasakyčiau. Mes draugiškai bendraujame, pasisveikiname, pasikalbame prieš lipdami į sceną ar persirengimo kambariuose.
Man atrodo, kad viską pirmiausia reikia pradėti nuo savęs – pagal savo galimybes, savo laiką, savo talentą daryti tai, ką gali geriausiai. O minties būtinai kažką aplenkti pas mus tikrai nėra“, – tikino K. Ivanovas.
Prieš dvejus metus tapo tėčiu
Ne mažiau svarbi už karjerą Kazimierui yra ir šeima. Kaip atskleidė pašnekovas, su žmona Vilte jis yra pažįstamas nuo mokyklos laikų. Tiesa, įdomu tai, kad jiedu visiškai nebendravo, o jų keliai susitiko tik po 10 metų nuo mokyklos baigimo.
„Su žmona susipažinome dar gimnazijoje, kai mums buvo 13 ar 14 metų. Baigėme tą pačią mokyklą, bet tik pasisveikindavome – ji studijavo kineziterapiją ir odontologiją, o aš mokiausi visko, kas susiję su muzika. Tad tie mūsų gyvenimai nelabai susikirsdavo.
Vėliau visai netyčia pradėjome bendrauti, susirašėme, susitikome ir po ilgo pasivaikščiojimo supratome, kad radome vienas kitą. Man atrodo, kad susitikome pačiu tinkamiausiu laiku, kada abu žinojome ko norime, o šiandien labai vertiname savo santykius ir stengiamės juos puoselėti“, – įsitikinęs jis.
Prieš kiek daugiau nei du metus Ivanovų šeimą papildė dukrytė, kuriai tėvai suteikė itin unikalų Samilės vardą. Kazimieras džiaugiasi, kad dukros gimimas į šeimą atnešė dar daugiau meilės ir pilnatvės, o ir darbai neatrodo tokie varginantys, žinant jog namuose laukia mylinti šeima.
Be to, žmona dar baiginėja odontologijos studijas, tad mūsų gyvenimas labai aktyvus. Aš po darbų grįžtu namo, pakeičiu žmoną, kad ji galėtų važiuoti į biblioteką rašyti magistrinio darbo, ir taip dalijamės vaiko auginimu. Nors mūsų specialybės labai skiriasi, tačiau dėl to gyventi kartu tampa dar įdomiau. Stengiamės bendradarbiauti ir palaikyti vienas kitą, todėl, manau, puikiai sutariame ir susitvarkome, o tai tik dar labiau sustiprina mūsų ryšį.
Dėl darbo specifikos Kazimieras jau daugelį metų neturi įprastų savaitgalių ar švenčių, nes tada, kai dauguma ilsisi, atlikėjai dirba.
„Man jau įprasta į draugų ar šeimos šventes atvažiuoti po darbo. O kai prisideda dar koncertai su „Lietuvaičiais“, kartais net nepavyksta sudalyvauti tokiuose susibūrimuose, nes koncertai baigiasi vidurnaktį, dar porą valandų reikia važiuoti namo. Grįžti – visi jau miega.
Tačiau tai – labiau savaitgalių istorija. Su šeima sugebame pilnai išnaudoti laisvą laiką kartu, nors tai kartais gali būti tik dvi valandos dienos metu – šyptelėjo K. Ivanovas. Net ir gyvenant labai greitu ritmu jau spėjome su dukryte ir šeima aplankyti mylimą Italiją. Be to, teatre pasibaigus sezonui turiu apie du laisvesnius vasaros mėnesius. Tada būname kartu, dažniausiai laiką leidžiame prie jūros.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
