Šių metų leidyklos „Alma littera“ suaugusiųjų literatūros konkursui pateikti 44 rankraščiai – šešiais daugiau nei pernai. Juos skaitė konkurso komisija, kurioje dirbo leidyklos „Alma littera“ leidinių vadovė Ugnė Giesė, knygų ekspertas, literatūros apžvalgininkas Audrius Ožalas, komikas, televizijos laidų vedėjas ir skaitytojas Paulius Ambrazevičius, knygų tinklaraščio „Fantastiškų knygų žiurkės“ autorė Lina Girčytė-Juškė, knygų vertintojas Vaidotas Dagys bei rašytoja Vitalija Maksvytė, rašoma pranešime spaudai.
„Alma littera“ leidinių vadovė Ugnė Giesė teigia, kad diskusijos komisijoje buvo itin karštos, o kūrinys-laimėtojas – gana netikėtas.
„Man satyrinis, kafkiškas „Muziejus“ – vienas labiausiai įstrigusių. Jis yra iš tų rankraščių, kurie spinduliuoja energiją, sukelia emocijų. Skaitydama juokiausi balsu, garsiai sau skaičiau perliukus, kai kuriuos citavau kolegėms. Ir jų reakcija man patvirtino – šis rankraštis vertas laimėtojo vardo. Romanas – savitas, žaismingas, spalvingas, kandus, įsimintinas ir atpažįstamas“, – sako dešimt komisijai atrinktų rankraščių perskaičiusi U. Giesė.
Rašytoja V. Maksvytė pažymi, kad Anetos Anros rankraščiui savitą toną suteikė muziejaus tema. Visi komisijos nariai kalbėjo apie tai, kad kūrinys juos įtraukė, buvo smalsu jį skaityti, įdomu susipažinti su darbo muziejuje užkulisiais. Kad ir su menamais“, – sako V. Maksvytė ir priduria, kad kūrinys iš kitų išsiskyrė turtinga kalba ir savitu stiliumi.
Rašytojai neria į fantastikos erdves
Nors konkursui rankraščių atsiųsta daugiau nei praėjusiais metais, V. Maksvytė teigia, kad žanrų tendencijos panašios – dominuoja fantastika, taip pat romanai, kuriuose nagrinėjama santykių psichologija ir traumos.
„Fantastikos žanrui priskiriamuose kūriniuose – distopinės tikrovės ir paralelinių realybių scenarijai, romantiniai santykiai, gėrio ir blogio susidūrimas, demonų, vampyrų ir žmonių kovos. Mažiau nei pernai ryškūs žmonijos išlikimo, klimato kaitos padarinių klausimai. Atrodo, nebedomina ir dirbtinio intelekto tema – priešingai nei pernai, nepateikta nė viena istorija, nagrinėjanti žmogaus ir dirbtinio intelekto santykius, tačiau aiškiai jaučiama, kad į konkursą atkeliavo rankraščiai, kuriuos kuriant ar redaguojant jis galimai naudotas“, – teigia V. Maksvytė.
U. Giesė konkurso darbuose pastebi ir naują tendenciją – žanrų ribos nyksta, autoriai vis dažniau renkasi hibridinį pasakojimą, kuriame paralelinius pasaulius maišo su romantika, psichologija, istorija ar autofikcija.
„Akis šiais metais itin badė mūsų ištikimas bičiulis DI. Išskaldytos ar vieno sakinio pastraipos, itin paprastos sakinių konstrukcijos, sterilus, abstraktus žodynas, nepagrįsti loginiai šuoliai, autentiškos
ritmikos stoka, specifiniai ilgieji brūkšniai ir daugybė kitų dalykų sufleravo, kad rankraščiai kurti ar redaguoti galimai su dirbtinio intelekto įrankiais“, – sako U. Giesė.
Ji džiaugiasi, kad nemažai rankraščių yra redaguoti, skaityti ir taisyti profesionalių kalbos redaktorių. Komisijos nariai džiaugiasi, kad atsižvelgta į prašymą konkursui siųsti redaguotus tekstus.
Sėkmingas pirmasis kartas
Konkurso nugalėtoja, romano „Muziejus“ autorė Aneta Anra iki šiol nėra dalyvavusi nė viename literatūros konkurse. Kai konkursas prasidėjo, ji buvo parašiusi didžiąją savo romano dalį. „Pagalvojau: kodėl gi ne? Man tai buvo iššūkis. Ir koks paradoksas – konkursą laimi romanas, kuriame nemažai vietos tenka konkursams su iš anksto žinomais nugalėtojais“, – juokiasi rašytoja.
Rašyti savo romaną ji pradėjo dirbdama komunikacijos skyriaus vadove muziejuje, o baigė eidama komunikacijos projektų vadovės pareiga Valstybiniame jaunimo teatre. „Įkvėpimo rašymui tikrai netrūko, pamenu, tik pradėjusi dirbti muziejuje, paskelbiau interviu, kurį pavadinau „Kam išgalvoti neegzistuojančius pasaulius, kai pats gyvenimas toks įdomus?“. Tą rytą kolegos sunerimo – rašysi apie mus? Pajuokavau – būkite atsargūs, tapsite personažais. Juokai juokais, tačiau personažų sutinku kasdien – muziejuose, teatruose, savo laiptinėje, ministerijose, tiesiog gyvenime. Kuo toliau, tuo įdomiau, manau, teks rašyti antrą seriją“, – juokiasi, pridurdama, kad keletą epizodų netgi teko švelninti – niekas nepatikėtų, kad taip gali nutikti realybėje.
Knygos autorė tikina, kad Mini-isterija arba Ministerva yra išgalvota ministerija. Nacionalinį Šifravimo Faktariumą taip pat sukūrė jos vaizduotė.
„Įsivaizduokite muziejų, kurio eksponatai – interpretacijos, pavyzdžiui, „daiktas, kurį galima buvo pamiršti, bet jo niekada ir nebuvo“ arba „tikėtina nuotrupa iš galbūt neegzistavusio gyvenimo“. Nacionalinis Šifravimo Faktariumas – valstybinė įstaiga. Biurokratinis labirintas, kuriame istorija – miglota lyg dulkių sluoksnis, ekspozicijos keičiasi pagal politinį orą ir lankytojų sapnus, o laikas yra lankytojas, atsisakantis išeiti“, – romano sumanymą atskleidžia Aneta Anra.
Romano veikėjai taip pat išgalvoti, nors kiekviename galima atrasti rašytojai gerai pažįstamų žmonių. „Matote, viskas atpažįstama, toks ir buvo mano tikslas – absurdas vyksta, bet mes užsimerkiame, nes jis tapęs norma“, – teigia rašytoja, savo kūrinį skirianti tiems, kurie kada nors laukė atsakymo į užklausą ar raštą, sėdėjo posėdyje dvi valandas, nors klausimą buvo galima išspręsti vienu elektroniniu laišku, ir tiems, kurie niekada nedirbo valstybinėje įstaigoje. Kad žinotų, ko išvengė.
Savo kūrinį apie biurokratiją ir sistemoje įstrigusius kūrybingus žmones ji vadina absurdo satyra.
Aneta Anra yra parašiusi knygas „Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“, „Niki. Dvigubas portretas“ ir „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. Šiuo metu jos kompiuteryje sudėtos ir savo eilės laukia tremtinių istorijos.
Vaikų ir jaunimo konkursas – be laimėtojo
Vaikų ir jaunimo literatūros konkurso komisija, kurioje šiais metais kūrinius skaitė vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutavičiūtė, psichologė Monika Skėrytė-Kazlauskienė, mokytojas Alius Avčininkas, edukologė Austėja Landsbergienė, rašytoja, literatūros specialistė V. Maksvytė ir leidyklos „Alma littera“ vaikų literatūros leidinių vadovė Edita Valintėlienė, nugalėtojo nusprendė neskelbti.
„Nors konkursui pateikti darbai atskleidė autorių kūrybingumą, norą eksperimentuoti su įvairiais literatūros žanrais, nė vienas rankraštis nesulaukė vieningo komisijos palaikymo, kuris leistų jį išskirti kaip neabejotiną konkurso laureatą“, – sako „Alma littera“ leidinių vadovė E. Valintėlienė.
Vaikų ir jaunimo literatūros konkurse komisija šiemet atrado fantastikos, nuotykių ir mistikos kūrinių, realistinės bei psichologinės prozos. Dauguma rankraščių buvo skirti 8–12 metų vaikams ir 13–18 metų paaugliams. Autoriai rašė apie draugystę, savęs pažinimą ir priklausymą bendruomenei, kūrė alternatyvius pasaulius ir pasitelkė maginius elementus.
E. Valintėlienė teigia, kad vertinant rankraščius išryškėjo bendros problemos – kūriniams pritrūko aiškesnės siužeto struktūros, nuoseklaus veiksmo vystymo, įtaigesnių veikėjų motyvų. Pritrūko ir didesnio dėmesio tikslinės auditorijos poreikiams, atrasta klišinių siužeto sprendimų, pernelyg ištęstų pasakojimų, ne visai įtikinamų fantastinių pasaulių.
„Nepaisant to, džiaugiamės, kad konkursas skatina kurti vaikams ir paaugliams. Raginame jame dalyvauti ne tik pradedančiuosius kūrėjus, bet ir plunksną įvaldžiusius rašytojus. Jie dažnai baiminasi, kad bus vertinami griežčiau, bet visi tekstai vertinami anonimiškai ir vardai atskleidžiami tik finaliniame komisijos susitikime, kai peržiūrimi vertinimai“, – apie konkurso komisijos darbą pasakoja E. Valintėlienė.
Leidykla „Alma littera“ skelbia naujus, 2027-ųjų metų Suaugusiųjų bei Vaikų ir jaunimo literatūros konkursus. Konkursuose kviečiami dalyvauti rašytojai ir dailininkai, kūrėjų ir autorių grupės. Rankraščių leidykla laukia iki 2027 metų balandžio 18 dienos. Konkurso laimėtojai bus paskelbti spalio 14 dieną. Daugiau informacijos apie konkursus: www.almalitera.lt
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
