Istorija turtinga mitais. Bet ypač ilgai išlieka tie, kurie susiję su mūsų protėvių intymiąja gyvenimo puse. Pavyzdžiui...
1. Mitas apie Viktorijos epochos žmonių santūrumą
Apie griežtus Viktorijos epochos papročius galima išgirsti daugybę istorijų. Pavyzdžiui, apie tai, kad parodyti kulkšnį tais laikais moteriai buvo nepadorumo viršūnė. Kažkada buvo mėgstama juokauti, kad netgi tuo atveju, jei Viktorijos laikų žmonės ir būtų nusprendę užsiimti meile, jiems būtų tekę nusivilkti tiek drabužių sluoksnių, kad ... apskritai imant, neverta buvo ir prasidėti.
Karalienė Viktorija, kaip kalbama, mokė savo dukrą pirmosios vestuvių nakties išvakarėse „atsigulti ant nugaros ir galvoti apie Angliją“. Egzistavo net legenda, kad tų laikų anglai stalo kojas apvyniodavo audiniu, nes jos priminė nuogą moters kūną.
Keista, kaip Anglija apskritai ištvėrė Viktorijos epochą.
Ir iš tiesų, kas dėl papročių – čia tai gryna tiesa. Bet... tik viešumoje. O apie šių žmonių privatų gyvenimą galima spręsti iš tonų pornografinės produkcijos, kurią jie naudojo. Ir ne šiaip sau pornografijos, o tokios, nuo kurios paraustų ir šiandieniniai nuolatiniai pornografinių tinklalapių lankytojai. Ten buvo visko: kraujomaišos, išprievartavimų, pedofilijos, orgijų, sadizmo, mazochizmo – pilnas iškrypėlio komplektas.
Kas dėl karalienės Viktorijos šventeiviškumo, tai jos dienoraščiai byloja ką kita: jos didenybė dievino seksą. Ir devyni vaikai – dar vienas tai patvirtinantis įrodymas.
2. Mitas apie puritonų „puritonišką gyvenseną“
Apie puritonus mes įpratę galvoti kaip apie asketus, iškėlusius sau tikslą išvalyti pasaulį nuo visko, kas vienaip ar kitaip galėtų sukelti nepadorių asociacijų.
Iš tikrųjų, nesantuokiniai lytiniai santykiai puritonų visuomenėje buvo laikomi nusikaltimu. Praktikoje šis įstatymas išsiliejo į daugybę skubotų vestuvių. Kaip rodo kai kurie istoriniai tyrimai, viena iš trijų puritonų moterų tekėdavo jau būdama nėščia.
O jau sutuoktinių poros mėgaudavosi kūniškais malonumais kiek įmanydamos. Ir ne vien tik būdamos už sandariai uždarytų savo miegamojo durų. Yra liudijimų, kad jos galėdavo „tai“ daryti savo namo priebutyje, pupų lysvėje, kapinėse, griovyje...
Tarnaitei viena iš mėgstamiausių vietų buvo virtuvė, o kitiems tarnams nebuvo draudžiama paslapčiomis paspoksoti.
Puritonų bažnyčia ne tik laikė sutuoktinių seksą padoriu dalyku. Buvo pripažįstama, kad jis būtinas ne tik tam, kad atsirastų palikuonių – partnerio malonumas taip pat buvo laikomas šeimynine pareiga. Impotencija ir lytinis silpnumas buvo svarus argumentas skyryboms.
O savo vardą puritonai pradėjo pateisinti tik XIX amžiuje.
3. Žydai ortodoksai užsiiminėdavo seksu per paklodę
Šį mitą palaiko filmai iš žydų gyvenimo, pretenduojantys į istorinį tikrumą, ir neretai pateikiamas kaip religinio fanatizmo pavyzdys. Neva sueities metu garbinga žmona žydė užsideda paklodę su galvai padaryta skyle per vidurį, o vyrai žydai per visą savo gyvenimą gali ir nepamatyti, kaip jų brangiausioji atrodo be drabužių.
Iš tikrųjų nėra jokių draudimų, trukdančių žydams ortodoksams užsiiminėti seksu taip, kaip tą daro visi normalūs žmonės – nuogiems. Dar daugiau, įstatymas draudžia jiems lytiškai santykiauti, vilkint kokį nors drabužį. Tad meilės scenos, kuriose žydės lovose būna su liemenėlėmis – yra paprasčiausias melas.
Greičiausiai, mitas apie paklodę atsirado iš žydų religinės tradicijos nešioti specialų apatinį drabužį, vadinamą „tallit katan“, kuris iš tiesų primena paklodę su skyle.
4. Feodalai turėjo teisę prievartauti paprastų valstiečių žmonas (kaip „Narsiojoje širdyje“)
„Pirmosios nakties teisė“ – tai yra, feodalo teisė praleisti su valstiečio jaunąja žmona pirmąją vestuvių naktį, šiandien virto viduramžiško barbariškumo simboliu. Šis mitas atsispindi daugybėje meno kūrinių – nuo filmo „Narsioji širdis“ iki operos „Figaro vedybos“.
O iš tikrųjų istorinių dokumentų, liudijančių, kad buvo įstatymas, pagal kurį ponas galėjo prievartauti valstiečių žmonas, nėra. Kalbant apie tokią teisę, dažniausiai pateikiami kokie nors netiesioginiai liudijimai, visuomet susiję su kokia nors kita šalimi. Kaip kiekvienas europietis įsivaizduoja, kažkokios kaimyninės valstybės karaliai ir feodalai kiek norėjo galėjo prievartauti savo šalies piliečių žmonas, bet nė viena šalis negali nurodyti tokio įstatymo, kuris realiai būtų veikęs pas juos.
