Aštuntoji tekstilės bienalė aprengė Kauną tekstilės menu. Muziejų, galerijų, miesto erdvėse eksponuojami kūriniai džiugina, stebina, linksmina, moko ir įkvepia. Iš viso pasaulio suvažiavę garsių kūrėjų įstabūs darbai, kaip gaivaus vėjo gūsis plačiai atveria lankytojams langą į šiuolaikinės tekstilės meno pasaulį.
Gausiausia bienalės ekspozicija yra M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12), kur galima užčiuopti šiuolaikinės tekstilės pulsą, įžvelgti ateities galimybes bei pajusti praeities dvelksmą.
Tačiau tektilės bienalė neapsiriboja šia ekspozicija ir pristato daugiau intriguojančių parodų kituose Kauno muziejuose ir galerijose.
Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16) paroda „Dar kartą pasakojimas“ kviestųjų menininkų kategorijoje subūrė su bienale daugelį metų kūrybingai bendradarbiaujantčius, tekstilės ir kitų menų srityse daug pasiekusius menininkus iš viso pasaulio.
Valya sukurtas „Babos veidas“ (nuotr. Rimantės Ropytės)
Čia lankytojus pasitinka Kauno bienalės debiutantės ukrainiečių kilmės JAV menininkės Valya įspūdingo dydžio archaine veltinio technika sukurtas raukšlėtas Babos veidas, kupinas kartėlio, liūdesio, atlaidumo ir motinoms būdingos meilės bei besąlygiško priėmimo.
Ne pirmą kartą į Kauną atvykstančios Hiroko Watanabe kūrinys „Raudonos medžiagos judėjimas“, kaip ir dera japoniškajai estetikai, prabyla subtilia faktūra, išbaigta forma ir spalvos išraiškingumu.
Sijlos Puranen darbas (nuotr. Rimantės Ropytės)
Šiaurės šalių tekstilės prizo laimėtoja ir Kauno bienalės laureatė Silja Puranen (Suomija) – savo naujausiuose darbuose gvildena fizinio keistumo ir kitokumo temą cirko ir išsigimėlių šou kontekste. Personažus menininkė apgyvendina ant sudėvėtų kilimų ir kai kuriems jų „paskolina“ savo veidą.
Jaunoji Taivano menininkė Min-Tzu-Chao per vestuvinių drabužių marginimo raštus pasakoja keturių savo šeimos kartų moterų istorijas. Raštas kaip žemėlapis atspindi pastarųjų keleto šimtų metų socialinius pokyčius, politines intervencijas ir besikeičiančią moterų padėtį šioje šalyje.
Otavio ir Gustavo Pandolfo-Osgemeos (Brazilija) kūrinys (nuotr. Rimantės Ropytės)
Netikėtumas. Tokį poveikį daro nepaprastai spalvingas ir didelio mastelio pasaulinio garso gatvės meno įžymybių Otavio ir Gustavo Pandolfo-Osgemeos (Brazilija) kūrinys.
Vitos Gelūnienės darbas „Vienaragio medžioklė“ (nuotr. Rimantės Ropytės)
Vita Gelūnienė savo naujausioje tapiserijoje „Vienaragio medžioklė“, kurią kūrė trejus metus, interpretuoja viduramžių milflero stilistiką. O šio kūrinio personažai yra atgaivinami stilizuotame videospektaklyje.
Nepraleiskite progos pamatyti vieno garsiausio britų menininko Yinka Shonibare pirmą kartą pristatomo Lietuvoje, filmus „Kaukių balius“ bei „Odilė ir Odeta“. Pirmasis filmas sukurtas įkvėptas istorijos apie Švedijos karaliaus Gustavo III nužudymą. Tai įmantri kostiuminė drama, kur specifine marginimo technika dekoruoti iškilmių apdarai, venecijietiško stiliaus kaukės sukuria aristokratišką atmosferą, o garsą skleidžia tik rūbų šiugždėjimas ir batų kaukšejimas. Filme „Odilė ir Odeta“ dvi balerinos šokančios viena priešais kitą užburia vieno kūno ir jo atspindžio veidrodyje iliuzija, kurią išsklaido tik moterų kūno spalvų kontrastas.
Geteborgo universiteto tekstilės studentų projektas „Kūnui“ (nuotr. Rimantės Ropytės)
Švedų menininkė Anika Ekdahl ne kartą pristatyta Kauno bienalėje su personaliniais ir grupiniais projektais, šiemet į meninį sumanymą įtraukė ir Geteborgo universiteto tekstilės studentus, kurių darbai „okupavo“ antrąjį galerijos aukštą. Projekte „Kūnui“ studentai sumaniai, nežabotai pristato pačias įvairiausias šios temos variacijas. Jų darbuose šiuolaikinis tekstilės menas yra neatsiejamas nuo vaizdo, struktūros ir veiksmo. Dygsnis, kūnas ir erdvė studentų darbuose yra susipynę įvairiausiais įmanomais būdais.
Tai tik keli fragmentai iš visos ekspozicijos paveikslo. Galerijoje lankytojų laukia daug daugiau įspūdingų ir netikėtų atradimų. Todėl nepraleiskite progos iki gruodžio 4 dienos sudalyvauti šioje tekstilės meno šventėje, kuri aplanko Kauno miestą tik kas du metai.
