princas Andrew pasirodė kaip žmogus, praradęs ryšį su realybe — arogantiškas, bet kartu apgailėtinai nebrandus. Andrew augo pasaulyje, kuriame viskas buvo padėta ant lėkštutės: jokio iššūkio, jokio realaus atsako už klaidas. Tokiose sąlygose žmogus išmoksta ne mąstyti, o slėptis už statuso.
Karališkas auklėjimas jam suteikė manieras, bet ne sąmoningumą — jis išmoko vaidinti „pareigūną“, o ne būti atsakingu žmogumi. Todėl kai susidūrė su tikra krize, jo pasaulis subyrėjo.Andrew atrodo kaip žmogus, kurį išmokė elgtis pagal protokolą, bet ne pagal sąžinę. Jam suteikta valdžia ir privilegijos be tikro gyvenimo patirties — todėl, kai realybė prisivijo, pasimatė tuštuma po karališku apvalkalu.