Kaip pasakojo Skalmantas, viskas prasidėjo dar vaikystėje, kai namuose atsirado pirmosios kanklės.
„Man buvo 10–11 metų ir aš matydavau tas kankles visą laiką namuose“, – prisiminė jis.
Smalsumas netruko peraugti į veiksmą – kartu su tėčiu įsigyti drožybos įrankiai tapo pirmuoju žingsniu kūrybos link. Netrukus medinius šaukštus pakeitė ambicingesnis tikslas.
„Žiūriu ir galvoju – pala, taigi čia kažkokia dėžutė su vielomis. Kodėl nepabandyti padaryti?“ – pasakojo meistras.
Pirmąsias kankles S. Barkauskas pagamino būdamas vos keturiolikos metų. Nors pradžia nebuvo lengva, šiandien jis jau yra sukūręs šimtus instrumentų ir geba juos vertinti ne tik akimis, bet ir klausa.
„Esu padaręs apie 350 kanklių ir, kai jų tiek esu padaręs, jau turiu ką palyginti“, – teigė jis.
Liaudies instrumentų kūrėjas groti išmoko pats
Įdomiausia tai, kad neturėdamas jokio muzikinio išsilavinimo, jis pats išmoko groti. Skalmantas rėmėsi seniausiu mokymosi būdu – kopijuodamas gamtos garsus ir aplinką.
„Jie pradėjo kopijuoti, ką girdi aplinkui – paukščių čiulbėjimą, vandens čiurlenimą. Tuomet tą instrumentą pasiderina ir kopijuoja garsus, kurie yra aplinkui, ar niūniuoja kažkokią melodiją ir bando atkartoti su instrumentu. Tai aš lygiai taip pat tuo senuoju principu pradėjau mokytis groti“, – paaiškino jis.
Šiandien jo dirbtuvėse gimsta ne tik kanklės, bet ir daugybė kitų tradicinių instrumentų – nuo cimbolų iki būgnų ar net basetlės. Vytarą nustebino Skalmanto gebėjimas iš elementariausių priemonių sukurti veikiančius instrumentus. Pavyzdžiui, dūdmaišį jis gali pagaminti iš guminės pirštinės ir nendrės.
„Tai iš tiesų pravers turbūt visam mano gyvenimui, kai reikės kaip nors pralinksminti vaikus ir parodyti jiems, kad ir pirštinė gali groti“, – kalbėjo V. Radzevičius.
Tokie eksperimentai kartais baigiasi ir netikėtomis istorijomis. Anot S. Barkausko, viena įsimintiniausių akimirkų nutiko Dzūkijoje, kai bandymai išgauti garsą iš savadarbio instrumento – daudytės, turėjo netikėtą efektą.
„Pučiam, pučiam ir matome – per laukus atbėga kaimynė ir sako: vyrai, nustokite pūsti, karvė iš tvarto bando išeiti“, – juokėsi Skalmantas.
Meistras pagamino net akmenines kankles
Vis dėlto jo kūryba neapsiriboja vien tradiciniais instrumentais. Skalmantas drąsiai eksperimentuoja ir ieško naujų formų – vienas įspūdingiausių pavyzdžių yra akmeninės kanklės. Kaip sakė skulptorius, nors akmuo natūraliai nerezonuoja, jis rado būdų, kaip išgauti garsą ir sukurti unikalų skambesį.
„Jos yra mano baigiamasis bakalauro darbas Dailės akademijoje... jos skamba padėjus mikrofoną“, – pasakojo jis.
Kanklės meistrui – ne tik instrumentas, bet ir gilią prasmę turintis simbolis. Pasak jo, senovėje jos buvo siejamos su žmogaus dvasia ir pomirtiniu pasauliu.
„Tikėjo, kad mirusio žmogaus dvasia įsikūnys į kankles“, – sakė Skalmantas.
Apsilankymas pas meistrą nepaliko abejingo ir V. Radzevičiaus – jis pripažino, kad ši istorija įkvepia keisti požiūrį į gyvenimą.
„Skalmanto atradimai mane įkvėpė labai daug drąsos – jis, net nemokėdamas groti tuo instrumentu, išmoko juos gaminti, o vėliau ir groti. Tai yra didžiulis pasiryžimas ir didžiulė drąsa“, – įspūdžiais dalijosi laidos vedėjas.
Daugiau apie kanklių meistrą Skalmantą ir kaip pačiam Vytarui sekėsi pasigaminti instrumentą, pamatykite tiesioginės transliacijos metu.
Laidą „Vytaro ferma“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 val. per TV3 televiziją.
Tiesioginę transliaciją žiūrėkite čia:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Vytaro ferma“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
