Tad jei norite laimingo gyvenimo – atleiskite. Tai pats geriausias dalykas, kurį galite padaryti dėl savęs. Jūsų priešas (-ė) galbūt nenusipelnė atleidimo už skausmą, liūdesį ir kančias, kurias jums sukėlė, bet turite teisę išsilaisvinti nuo šio blogio.
Žingsniai
Supraskite, kad neapykanta, kurią jaučiate savo priešui (-ei), jam (jai) nepadarys nė mažiausios žalos. Gali būti, kad skriaudą padaręs žmogus tiesiog toliau gyvens savo gyvenimą ir nė nepagalvoja apie jus. „Pagieža – tarsi nuodų gėrimas ir laukimas, kol nusinuodys jūsų priešas“, – teigė Nelsonas Mandela.
Supraskite, kad geriausias kerštas – gyventi sėkmingą ir laimingą gyvenimą. Norite suvesti sąskaitas su kažkuo, kas bandė jus sunaikinti? Parodykite jiems, sau ir pasauliui, kad kliūtys, kurias priešai bandė sukurti, nepajėgė jūsų nei sustabdyti, nei sunaikinti.
Suvokite, kad geriausias kerštas (atleidus) – paversti blogį kažkuo geru. Galvokite, kad priešas padėjo augti ir skleistis jūsų asmenybei. Nors visiems nutinka negerų dalykų, pasinaudokite šiomis progomis, kad įsitikintumėte, ar tai jus silpnina, ar priešingai – stiprina. Jei išgyvenote, jūsų nesunaikino, žinokite, kad kažko išmokote ir dėl to tapote geresniu žmogumi. Sudarykite gerų dalykų sąrašą, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai kilo iš blogos patirties. Tikriausiai per daug mąstote apie blogas patirties pasekmes. Pažiūrėkite į problemą iš visai kitos – teigiamos – pusės. Pasitikrinkite, ar galite įvardyti bent 10 teigiamų neigiamos patirties pasekmių.
Ieškokite žmonių, kurie gali jums padėti. Jei tą akimirką nieko negalite pasiekti, mąstykite apie tuos, kurie jums padėjo ir ko iš jų išmokote.
Pažiūrėkite į įvykio kontekstą. Galbūt kažkas jums padėjo? Galbūt gyvenimo duotas iššūkis suteikė galimybę kam nors kitam tapti geresniam ir jums padėti.
Užjauskite save. Jei ilgai galvojote apie šią patirtį, pasirinkti naują kryptį, kuriai taip pat gali prireikti nemažai laiko. Kol pagaliau išeisite iš tamsių patyrimų šešėlio, padarysite klaidų. Atleiskite sau. Būkite kantrūs ir malonūs. Stiprus emocinis skausmas sukels rimtų padarinių jūsų kūnui. Duokite sau laiko pasveikti – psichologiškai ir fiziškai. Gerai maitinkitės. Pailsėkite. Grožėkitės gamta. Jauskite. Nelaikykite skausmo giliai viduje.
Išmokite, kad aramėjų kalba žodis „atleisti“ pažodžiui reiškia „atrišti“. Greičiausias būdas išsilaisvinti nuo priešų ir blogio – atleisti. Jūsų neapykanta pririša prie žmogaus, kuris atsakingas už jūsų skausmą. Atleidimas leis pasitraukti ir pirmiausiai yra naudingas jums, o ne kitiems.
Išmokite derinti pasitikėjimą su išmintimi. Reikia pripažinti, kad ne visi žmonės verti pasitikėjimo. Blogi atsiminimai gali padėti apsisaugoti nuo skausmo ateityje.
Ką verta žinoti apie atleidimą?
• Atleidimas nėra susitaikymas su blogu elgesiu. Jei būtina palaikyti kontaktą su jus nuskriaudusiu žmogumi tikrai neverta juo (ja) pasitikėti, svarbu išlaikyti atstumą. Beviltiška kankintis dėl šio asmens elgesio, stenkitės niekada nebetapti jo (jos) auka. Pripažinkite tai sau ir judėkite pirmyn. • Skriaudėjas (-a), kuris (-i) nori susitaikyti, turi nemažai padaryti: nuoširdžiai atsiprašyti, pažadėti niekada taip nebesielgti, pademonstruoti gerą elgesį ir duoti laiko. Jei nematote jokių atgailos ženklų, supraskite, kad atleidimas – jūsų pareiga sau. • Tuo atveju, jei skriaudėjas (-a) tikrai atgailauja, kad ir ką būtų padaręs (-iusi), turime pasinaudoti protu, kad išvengtume ateities kančių.
Nustokite pasakoti skriaudos istoriją. Kiek kartų per savaitę pasakojate, kaip stipriai jus įskaudino ir kaip baisiai pasielgė? Kiek kartų per dieną jūs apie tai mąstote? Taip kiekvieną dieną tarsi susisaistote iš naujo su ta žiauria patirtimi. Atleiskite, ir palengvinsite gyvenimą savo šeimai bei draugams. Negatyvumas didina depresijos galimybę – fiziškai, protiškai, dvasiškai ir emociškai.
Pasakokite istoriją iš kito asmens perspektyvos. Įsijauskite į skaudintojo vaidmenį ir pasakokite istoriją pirmuoju asmeniu, kai sakysite kažką, ką teigtų tas žmogus. Tikriausiai nežinote, ką šis asmuo mąstė, kai vyko veiksmas, tačiau apsimeskite, kad žinote. Atsisėskite su bičiuliu ar net jus įžeidusiu žmogumi ir papasakokite tą istoriją. Svarbu tai padaryti garsiai, ne tik mintyse. Suvokite, kad tai nėra lengvas pratimas, tačiau jis suteikia daug naudos.
Pakeiskite savo mąstymą. Kai vėl prisiminsite savo priešo (-ės) poelgį, užuot keikęsi, nusiųskite jam (jai) gerą palinkėjimą. Tikėtinos dvi pasekmes. Blogis, kurio linkime kitiems, gali sugrįžti, panašiai grįžta ir geri linkėjimai. Pirmieji 50 arba 150 kartų gali atrodyti kaip tuščias veidmainiavimas. Tačiau pamažu tai taps įpročiu ir pyktis bei skausmas pamažu nyks. Ši strategija verčia jūsų protą persiorientuoti nuo keiksmų, siunčiamų tam tikru adresu, į gerus linkėjimus.
Išlaikykite požiūrį: jūsų priešo (-ės) blogi darbai įskaudino jus, aplinkinis pasaulis to nė nepastebėjo. Vertinkite šį įvykį asmeninio gyvenimo aspektu, tačiau venkite idėjos, kad tie, kurie nesusiję su konfliktu, turėtų tai suprasti arba išgirsti.
Patarimai
Pasinaudokite pozityviausia proto energija (tai galėtų būti pirmas dalykas, kurį padarote ryte) ir įsivaizduokite naują gyvenimą – tokį, kokio norėtumėte. Matykite save ateityje be skausmo ir kančių. Jei jaučiate, kad sunku skriaudėjui (-ai) pajusti pozityvius jausmus, stenkitės atsiminti tinkamų citatų. Pavyzdžiui: Atleisti – tai paleisti į laisvę kalinį ir suvokti, kad tas kalinys buvote jūs. (Lewisas B. Smedesas) Tiems, kuriuos sunkiausia mylėti, meilės reikia labiausiai. Kiek įmanoma stenkitės gerai sutarti su visais žmonėmis. (Maxas Ehrmannas) Kažko nekęsti – tai gerti nuodus ir tikėtis, kad kitas žmogus mirs nuo jų. Jei galėtume skaityti savo priešų asmenines istorijas, kiekvieno žmogaus gyvenime rastume nuoskaudų ir kančių tiek, kad sumažėtų priešiškumas. (Henry’is Wadsworthas Longfellowas) Elkitės su kitais taip, kaip norėtumėte, kad elgtųsi su jumis. (Auksinė taisyklė) Teisingi ir mandagūs žodžiai kartu su atleidimu – geriau nei labdara, kurią lydi įžeidimai. (Koranas) Būti maloniam su visais, kuriuos sutinki, yra didelis mūšis. (Philo) Kiekvienas, kuris nekenčia savo brolio, yra žudikas, ir jūs žinote, kad nė vienas žudikas negali užsitarnauti amžinojo gyvenimo. (Biblija) Kvailys nei pamiršta, nei atleidžia; naivuolis – pamiršta ir atleidžia; protingas – atleidžia, bet nepamiršta. Jei jūs neatleisite, neatleis ir jūsų dangiškasis Tėvas, kuris danguje atleidžia už jūsų nuodėmes (Biblija). • Kartais pasidaro lengviau suvokus, kad kiti atleido net visiškai neįtikėtinose situacijose. Paklausinėkite draugų gerų pavyzdžių ir motyvuokite save atleisti. • Atleidimas – tai pasirinkimas. Kai sakote, kad negalite atleisti, tai reiškia pasirinkimą neatleisti. Jei nuspręsite, kad galite atleisti, greitai suvoksite, kad jau pradėjote tai daryti.
Įspėjimai
Atleisti sunku, tačiau gyventi su nuoskauda – dar sunkiau. Susikaupusi neapykanta gali būti labai pavojinga ir skaudinti žmones būdais, apie kuriuos net nepagalvojate. Tikras atleidimas – besąlygiškas ir nenulemtas jokių įžeidėjo veiksmų ar prašymų. Toks atleidimas turi jus išlaisvinti nuo beprasmio įsiūčio, depresijos ir kitų negatyvių jausmų. • Nustokite kartoti: „Atleisiu, bet nepamiršiu.“ Tai gali sunkinti atleidimo procesą. • Stenkitės neiti miegoti jausdami pyktį jus nuskriaudusiam asmeniui.
