„Radistai“ prisipažįsta seniai norėję įgarsinti kino herojus: „Garsinti filmus yra mano vaikystės svajonė. Labai jaudinomės, kai pasiūlė garsinti „Ronalo Barbaro“ veikėjus. Aš asmeniškai labai apsidžiaugiau, kai man paskyrė pagrindinį herojų,“ – atvirauja J. Nainys.
R. Mackevičius pritaria kolegai: „Žinoma, Jonas seniau už mane svajojo garsinti filmus, nes tiesiog yra senesnis už mane. Mes radijuje turime visokių personažų prisigalvoję, smagu juos įgarsinti. Bet visai kas kita – įgarsinti kino personažą.“
Pirmą kartą garsinantiems neprofesionalams paprastai kyla sunkumų stengiantis išreikšti juoką, ašaras ar kalbėjimą uždusus. Pasak „Radistų“, jie įvairiais būdais stengėsi darbą atlikti kuo kokybiškiau. „Viską darėme pagal filmuką. Pavyzdžiui, jeigu mano herojus yra smaugiamas ir leidžia inkščiantį garsą, tai pats atsigulu ant grindų ir smaugiu save,“ – pasakoja J. Nainys. Tuo tarpu R. Mackevičius užsimena ir apie specialius metodus stengiantis gerai atlikti darbą: „Kad balsas būtų žemesnis, truputį „pabaliavojam“ iš vakaro.“
„Radistams“ tekę herojai – netašyti barbarai, tačiau jie labai skirtingi ir kovojantys priešingose barikadų pusėse. J. Nainiui teko paskolinti savo balsą pagrindiniam filmo herojui Ronalui – netipiniam barbarų genties atstovui, negalinčiam pasigirti nei raumenimis, nei troškimu traukti į mūšius. R. Mackevičius įgarsino piktojo Volcazaro pavaldinį – pūpsančių raumenų galiūną Generolą, vadovaujantį Ronalo – J. Nainio genties paėmimui į nelaisvę.
Apie filmą
Barbarų genties atstovas Ronalas – silpnas, liesas ir neturintis jokių raumenimis besipuikuojančių gentainių savybių. Barbarų gyvenvietėje Ronalas nuolat tampa pajuokos objektu, kol vieną dieną blogasis Volcazaras užpuola nenugalimuosius barbarus ir visą gentį paima į nelaisvę. Ronalas – vienintelis nepagrobtas barbaras, pasiryžta išgelbėti saviškius ir leidžiasi į pavojingą kelionę, kurios metu sutinka bendražygių, patenka į amazonių nelaisvę ir t.t.
