Panevėžiečiai vis dažniau savo vaikams renka lietuviškus senelių ir prosenelių vardus, tačiau, daugėjant santuokų su užsieniečiais ir svetur gimusių mažylių, ėmė plisti ir visiškai lietuvio ausiai svetimi vardai.Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Palmyros Liolienės teigimu, pernai ypač išpopuliarėjusių tokių vardų, kaip mergaičių Akvilė, Agota, Adelė, Elžbieta, Paulina, Veronika ar Jonė, o berniukų – Adomas, Jokūbas, Ignotas, Mykolas, Jurgis, Bernardas, Pranciškus, Vytautas ir Benjaminas, banga neatslūgo ir šiemet.
Savo atžaloms rinkti šiuos vardus, tarnautojos įsitikinimu, šeimas įkvėpė ir 2009-aisiais šalyje plačiai paminėtas Lietuvos vardo tūkstantmetis.
Jau kelerius metus tėvai savo naujagimiams mielai suteikia Joanos, Izabelės, Margaritos, Augusto, Nikodemo vardus.
Šiais metais rajone nemažą dalį mažyliams duotų vardų sudarė ir trumpi vardai: Adas, Ema, Nedas, Aiva, Luka, Pijus, Lėja, Ditė, Arnas, Rusnė, Taja, Titas. Taip pat padaugėjo dvigubų vardų: Liepa Marija, Kristina Amelija, Kasparas Jonas, Aistis Mikas, Vakarė Lėja, Nona Žydrūnė, Ignas Rokas.
„Tačiau nesitraukia ir įmantrių vardų mada. Ir šiemet esame įregistravę Perlų, Edilijų, Dinarų, Aronų, Markų, Tijų, Arielių, Airidų, Kristoferių, Nerilių, Elingų“, – sakė P. Liolienė.
Patys populiariausi naujagimių vardai Panevėžio rajone – Gabrielė, Gabija, Austėja, Saulė, Akvilė, Kajus, Nojus, Titas, Gabrielius, Matas.
Emigracija keičia ir vardus
Pernai rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota 30 mažylių, gimusių užsienyje, daugiausia – 11 – Didžiojoje Britanijoje, 6 – Airijoje, po tris Ispanijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje. Šiemet svečiose šalyse pasaulį išvydo net 40 vaikučių, kurių susilaukė iš Panevėžio rajono emigravę žmonės. Daugiausia jų yra įsikūrę Didžiojoje Britanijoje.
„Jei užsienyje gyvenantys panevėžiečiai yra sudarę santuokas su mūsų tėvynainiais, lietuviškų vardų pageidauja ir savo atžaloms. Dauguma šių šeimų savo ateitį sieja su Lietuva. Jei santuoka mišri, jau pasipila ir Nicolas David, ir Jesmina Ava, ir dar kitokie mūsų ausį rėžiantys vardai“, – pasakojo P. Liolienė.
Į klausimą, ar tėvams nepasiūlo persigalvoti ir duoti savo kūdikiui kitą vardą, Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja tvirtino, kad to daryti neturi teisės.
„Kitas dalykas, daugelis sutuoktinių dėl vaikelio vardo būna jau tvirtai apsisprendę, ir mes galime tik diskretiškai pasiūlyti rinktis kitą vardą“, – teigė P. Liolienė.
Pasak jos, į užsienį emigravę ir ten pagimdę panevėžiečiai į kūdikio pasą įrašo vardą, kaip patys taria, – Kypras, Rėda.
„Tada įspėjame, kad ateityje vaikui vardą reikės keisti“, – teigė vedėja.
Rekordininkas – Matas
Praėjusiais metais Panevėžio rajone gimė 401 kūdikis, šių metų gruodžio viduryje pasaulį jau buvo išvydę 367 mažyliai.
Mieste pernai gimė 1120, o per šiuos metus iki vakar dienos – 976 vaikai.
Civilinės metrikacijos skyriaus gimimų registratorės Jūratės Lipskienės duomenimis, šiais metais tėvai savo naujagimiams dažniausiai davė Kajaus, Gabrielės, Igno, Urtės, Tito, Ugnės, Nojaus, Godos, Viltės, Rugilės vardus.
„O rekordininkas jau kelerius pastaruosius metus yra Matas. Kai kuriomis dienomis tokiais vardais pavadintų naujagimių užregistruojame ir po du, ir po tris. Su kolegėmis netgi juokaujame, kad skyriuje jau reikės iškelti plakatą, kviečiantį tėvus nebevadinti savo sūnelių Matais“, – juokėsi J. Lipskienė.
Pasak giminų registratorės, Panevėžyje tebemadingi ir įmantrūs, kartais nežinia ką reiškiantys ir pagal kokią logiką sudaryti vardai: Aivita, Karilė, Anika, Atilė, Ornija, Dilana, Estina, Ganas, Nerilis, Aurintas, Reivydas.
Užsienyje panevėžiečiams gimę vaikai šiemet buvo pavadinti Sofija, Greta, Elinga, Patricija, Zara.
Nuo mažybinių atkalbinėja
„Tačiau jau pasitaikė emigrantų, panorusių, kad jų atžalos būtų vadinamos Gabriell, Jessica, Emily, Markus, Kevin, Daniel, Elif, netgi Enrique. Tokios šeimos sako: neketiname grįžti į Lietuvą ir mums nereikia užsieniečiams sunkiai ištariamų lietuviškų vardų. Kitose šeimose taikomasi prie vieno iš sutuoktinių tautybės – taip atsirado Calvia Ferdinando, Gia Luka Junior“, – vardijo J. Lipskienė.
Gimimų registratorė prisiminė, kaip viena emigravusi panevėžietė mama savo dukrytei prašė užrašyti vardą Gabia.
„Paklausiu, kodėl ne Gabija, kaip įprasta, moteris atsako, kad tokia forma negražiai skamba angliškai“, – teigė J. Lipskienė.
Paklausta, ar keistus, pretenzingus, o kartais net ir kvailokus vardus savo vaikams sugalvojusių tėvų nebando atvesti į protą, dienraščio pašnekovė atsakė neigiamai.
„Nesakau nieko – juk tėvams pasirinktas vardas, jų supratimu, yra pats gražiausias. Tiesa, atvejų, kai savo nuomonę pareiškiu, būna. Pavyzdžiui, ateina mama ar tėvas ir sako: užrašykite mano vaiką Ritute, Vaidučiu ar Sauliuku, – žodžiu, mažybine forma. Tada neiškenčiu ir pasakau, kad taip savo atžalą gali vadinti tik namuose, taip pat kad pagalvotų, kaip jų mažylis, turėdamas tokį vardą, jausis būdamas suaugęs“, – teigė Civilinės metrikacijos skyriaus gimimų registratorė J. Lipskienė.
Ir krikščioniški, ir pagoniški – vienodai populiarūs
Lietuvai atgavus nepriklausomybę vis daugiau tėvų savo vaikučiams pradėjo suteikti krikščioniškuosius vardus, tokius kaip Jonas, Lukas, Dovydas, Matas, kurie sovietmečiu buvo laikomi senamadiškais. Taip pat išpopuliarėjo senųjų Lietuvos dievybių vardai: Gabija, Ugnė, Austėja. Šie vardai vieni populiariausių ir šiandien.
Palyginus 2001-ųjų ir šių metų populiariausius vaikų vardus matyti, kad šiemet tėvai vaikams rečiau suteikia tokius vardus: Evelina, Greta, Viktorija, Karolina, Karolis, Paulius, Martynas, Mantas ir Deividas.
Pastaraisiais metais nemažai tėvų savo mažyliams ieško kuo originalesnių vardų. Tad susižavi įmantriais, pavyzdžiui, Lela, Tėja, Atėnė, Stela. Arba suteikia originalius, bet neįprastus vardus: Rūkas, Perkūnas, Vasara, Vilnelė, Vėtra.
Esama ir tokių, kurie patys sukuria vardą iš savo vardų pirmųjų skiemenų. Beje, šiandien madinga naujagimiui duoti du vardus. Taip tėvai tarsi apsidraudžia – jeigu užaugusiam vaikui nepatiks vienas vardas, jis galės prisistatyti kitu. Tačiau dažniausia du vardus turi vaikai iš mišrių šeimų.
