Artėjant gražiausioms metų šventėms Ž. Vaškytė-Lubienė sutiko pasikalbėti su naujienų portalu tv3.lt. Pokalbio metu moteris papasakojo, kaip Kalėdos atrodo jos šeimoje, kokie patiekalai yra dedami ant Kūčių stalo ir atskleidė, į kokį prasmingą dalyką moteris sutelkia dėmesį prieš Naujuosius metus.
Šventės suburia visą šeimą
Nors Živilė nėra iš tų Kalėdų fanatikų, kurie ruoštis šventėms pradeda dar nesulaukę gruodžio, ji visuomet laukia šio periodo. Moteris džiaugiasi, kad kalėdinis laikotarpis suburia šeimą – tiek dabartinę, tiek tą, kuri jau išsibarsčiusi po visą šalį. Štai kalėdinės eglutės puošimo procesas Lubių namuose kupinas juoko ir jaukumo.
„Į Kalėdų eglutės puošimą mūsų šeimoje įsitraukia visi. Vaikai, aišku, ypač, kiekvienas turi savo mylimiausius žaisliukus. Ištraukiame juos iš dėžutės, dėliojame, galvojame, kas su kuo tinka, tėtis uždeda girliandą ir žvaigždę ant viršaus. Tai būna tikrai labai smagus procesas, kai galime pabūti kartu, pasikalbėti, pasidalinti prisiminimais.
Aš pati iš savo vaikystės atsimenu visus eglutės žaisliukus, kokie būdavo pas močiutę ir pas tėvus. Keletą netgi esu parsivežusi ir dabar kabinu ant mūsų šeimos eglutės. Mėgstu ir vaikams pasakoti, kokie žaisliukai būdavo mano mylimiausi, kokį visada kabindavo tėtis ir panašiai“, – pasakojo Ž. Vaškytė-Lubienė.
Kalbėdama apie kalėdinio simbolio puošimą Živilė užsiminė, kad turi norą kitąmet įnešti naujovių – moteris svarsto, kad reikėtų įsigyti gyvą eglutę vazone.
„Buvo laikotarpis, kai turėjome dirbtinę eglutę, bet ji greitai prarado savo formą. Dabar visada užsisakau gyvą – ją atveža į namus, o vėliau ir surenka. Tačiau galvoju, kad kitais metais turbūt pirksiu gyvą eglutę vazonėlyje, o po švenčių persodinsiu, nes turime tam vietos“, – planais dalijosi ji.
Vaikystės prisiminimuose – šilčiausios akimirkos
Ž. Vaškytė-Lubienė vaikystės prisiminimuose saugo daugybę šiltų kalėdinių akimirkų. Moters šeimoje šventės visada būdavo linksmos ir gausios žmonėmis.
„Mano mama yra viena iš trijų seserų, tad per Kalėdas susirinkdavo visa didelė šeima su vaikais. Važiuodavome į Žemaitiją, o ten visas būrys žmonių susiburdavo mažame senelių bute. Nors ir susispaudę, visi tilpdavome ir turėdavome labai smagų laiką. Prisimenu, kad močiutė kepdavo kūčiukus, senelis darydavo duonos girą, o mama su seserimis visada pasiskirstydavo, kas daro patiekalus, o kas – desertus. Stalai tiesiog lūždavo!“ – sakė Ž. Vaškytė-Lubienė.
Živilė iki šiol prisimena tą jausmą iš vaikystės, kai susirinkdavo visa šeima, namuose užsikurdavo šventinis šurmulys, visi juokdavosi ir smagiai šnekėdavosi. O dar labiau moterį džiugina tai, kad šiandien šias tradicijas ji gali perduoti vaikams – ir dabar per Kūčias vyksta į Žemaitiją, kur prie stalo susėda daugiau nei dvidešimt žmonių.
„Man yra didžiausia vertybė, kad mes visi galime susirinkti ir pasidžiaugti vieni kitais. Labai noriu tai išsaugoti. Rodos, iš sostinės važiuoti į Žemaitiją yra toli, bet iš tikrųjų labai verta. Kiekvieną kartą per Kalėdas, kai grįžtu pas tėvus, vėl pasijaučiu mažu vaiku, kuriuo rūpinasi mama. Labai džiaugiuosi, kad galiu tai parodyti ir savo vaikams. Kaip tik dukra neseniai sakė, kaip laukia, kada vėl visi susitiksime“, – dalijosi pašnekovė.
Turi prasmingą Naujųjų tradiciją
Kaip pasakojo Živilė, visos šeimos moterys mėgsta gaminti, todėl kiekviena atsiveža ką nors savo. Ant Kūčių stalo šeima deda ne tik tradicinius patiekalus – Ž. Vaškytė-Lubienė mėgsta nustebinti ir naujovėmis.
„Aš pati esu vegetarė, nevalgau silkės, todėl pagaminu veganiškų patiekalų, visada Kalėdos kepu tortą, kartais padarau ir veganišką desertą. Kūčių stalo neįsivaizduoju be žemaitiškos spirginės ir aguonų pieno. Ir, žinoma, klasika – balta mišrainė“, – sakė ji.
Nors prieš Naujuosius metus daugelis žmonių kuria naujametinių pažadų sąrašus, Ž. Vaškytė-Lubienė atskleidė turinti kitą tradiciją. Kaip pasakojo moteris, šis periodas jai tampa apmąstymų ir dėkingumo laikotarpiu.
„Aš visada galvoju ne apie tai, ką darysiu kitais metais, o apie tai, už ką šiemet noriu padėkoti. Ir, žinoma, visada yra už ką. Pasidžiaugiu savo šeima, peržvelgiu, kas įvyko, kas mane užaugino, ko išmokau. Naujieji metai man yra apie dėkingumą. Viena rašytoja yra gerai pasakiusi – vienintelis kelias į laimę yra dėkingumas.
Jei neišmoksi padėkoti, niekada nesugebėsi džiaugtis tuo, ką turi. O juk visokie troškimai mūsų neužpildo. Išmokti dėkoti – didžiausia vertybė, nes tik tuomet supranti, kad viskas gyvenime yra gerai“, – šyptelėjo Ž. Vaškytė-Lubienė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
