Jau pokalbio pradžioje astrologas N. Šulija pabrėžė, kad dainavimas ir scena yra akivaizdūs dalykai E. Lubio horoskope. Tad kaip prasidėjo jo muzikinė karjera?
„Man labai anksti prasireiškė poreikis dainuoti, eiliuoti, reikšti save. Apie muzikinę grupę pradėjau galvoti būdamas 11-12 metų, rašyti dainas ėmiau 14-15 metų. Nežinau, iš kur visa tai – tiesiog yra ir viskas“, – teigė jis.
Laidos vedėjas atkreipė dėmesį ir į įdomų E. Lubio sceninį vardą. Pasidomėjus, kaip kilo idėja šiam slapyvardžiui, laidos svečias teigė, kad mintis atėjo spontaniškai.
„Man buvo apie 18 metų, tad buvau labai spontaniškas. Buvo ir kitų variantų pavadinimui, bet šis patiko labiausiai. Toks ir lietuviškas, ir tuo pačiu archajiškas. Kažkokios istorijos ar didelės mistikos tame nėra. Iš tikrųjų labai daug dalykų mano gyvenime ateina spontaniškai, nesu itin racionalus ar struktūriškas žmogus“, – atskleidė E. Lubys.
Suprato svarbių dalykų
Pokalbio metu Edgaras prakalbo ir apie sveikuolišką gyvenimo būdą – atlikėjo teigimu, tai jam rūpėjo visada. Tiesa, bėgant metams keitėsi požiūris į šį dalyką.
„Dabar tai iš kūno perėjo į vidų. Kai man buvo 25-35 metai, buvau labiau orientuotas į fizinę sveikatą, o dabar – labiau į vidines paieškas ir suvokimus. Manau, kad sveikata yra vidus, nes kūnas turi tendenciją senti, sirgti ir mirti. O siela gali išlikti sveika arba ne. Dabar esu susitelkęs į savijautą – kur eiti, kur sakyti „taip“ ir „ne“, su kuo bendrauti ir su kuo ne“, – pripažino laidos svečias.
Kalbėdamas apie savo savijautą, Edgaras prabilo apie laikotarpį, kai būdamas maždaug 37-erių, susidūrė su identiteto klausimais. Pasak pašnekovo, tai buvo susiję ir su pasaulyje vykusiais dalykais.
„Tai sutapo su pandemija, nerimu dėl ateities. Prasidėjo tokios vidinės paieškos, kas aš esu. Aišku, kūryba gelbsti, bet man buvo toks klausimas, ar kūrėjas gali būti be klausytojo, žiūrovo, vertintojo. Per kelis metus supratau, kad kurčiau nepaisant to, ar yra žiūrovas, ar ne. Tiesiog yra ta prigimtis ir viskas. Tad įvyko toks atradimas, kad reikia nebeieškoti, o paklusti savo prigimčiai“, – sakė E. Lubys.
Anot Edgaro, anksčiau jam buvo svarbus žmonių įvertinimas, o šiandien tai nebėra toks būtinas dalykas.
„Aš supratau, kad galiu dirbti Anykščių bibliotekoje ir jaustis gerai. Tiesą pasakius, netgi norėčiau. Per pandemiją galvojau, ką norėčiau veikti ir supratau, kad yra trys vietos, kur galėčiau dirbti. Pirmoji – biblioteka, nes ten tyla, ateina įdomūs žmonės, kurie nori žinių.
Antroji – knygynas, nes taip pat ateina skaityti norintys žmonės, tik man tas pirkimo ir pardavimo momentas nelabai įdomus. O trečias suvokimas buvo man labai įdomus – norėčiau būti eiguliu. Gamta, miškas, daug laiko savirefleksijai, mažai įtampos“, – kalbėjo E. Lubys.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
