Į šį reiškinį atkreipė dėmesį įmonės „Verslauk“ direktorius Mindaugas Busila.
Savo socialiniuose tinkluose jis jį pavadino „Jessiconomy“ ir pabandė paaiškinti, kas iš tiesų vyksta miesto ekonomikoje, kai per vieną savaitgalį į sostinę suplūsta dešimtys tūkstančių žmonių.
Įrašu jis neprieštaravo pasidalinti su naujienų portalu tv3.lt.
Ekonomika savaitgaliui persikraustė į Vingio parką
„Jessiconomy
Šį savaitgalį Vilniuje vyko savotiškas ekonominis El Niño. Ir jį sukėlė viena dainininkė.
Du išparduoti koncertai Vingio parke. Šimtas tūkstančių žmonių per du vakarus. Skaičiai įspūdingi, bet ekonomiškai įdomiausia ne tai, kas vyko scenoje. Įdomiausia tai, kas tuo metu vyko aplink ją.
Pradėkime nuo palyginimų.
„Go Vilnius“ visus metus dirba ir skelbiasi per metus pritraukianti 1,2 mln. žmonių. Jessica Shy per vieną savaitgalį surinko šimtą tūkstančių vienoje vietoje. Skamba kaip įdomus palyginimas ir truputį parodo dainininkės „svorį“ .
Beabejo, dalis koncerto dalyvių yra ir patys vilniečiai, bet yra ženklų, kad Vilnių užplūdo dainininkės gerbėjai. Ypač tą rodė kamščiai įvažiuojant į Vilnių. Užsienyje būta skaičiavimų, kad žvaigždės net infliaciją mieste sukelia. Tad pabandykim paskaičiuoti.
Booking.com vietų beveik nebeliko.
Kai į miestą per labai trumpą laiką suplūsta dešimtys tūkstančių žmonių, pirmieji tai pajunta verslai, kurių pasiūlos neįmanoma greitai padidinti. Geriausias pavyzdys – apgyvendinimas.
Šeštadienį mano paieškoje Vilniuje Booking.com buvo likusios 42 apgyvendinimo vietos. Vakar buvo likę 5 vietos. Pati platforma rodė, kad 96 proc. jos pasiūlos mano datoms jau nebeprieinama.
Kainos atitinkamos. 28 kvadratinių metrų vieno miegamojo butas Naujamiestyje – 344 eurai už naktį dviese. Situacija tiksliai parodo tai, kas vadovėliuose vadinama paklausos šoku.
Per kelias dienas nakvynių pasiūlos Vilniuje nepadidinsi. Gal reikėjo semtis patirties iš Dainų šventės ir lovas išdėlioti mokyklų sporto salėse? O norinčiųjų apsistoti skaičius staiga išauga dešimtimis tūkstančių. Kas nutinka kainai? Teisingai – ūgteli.
Jessica Shy per savaitgalį surengė visai neblogą praktinę mikroekonomikos paskaitėlę.
Trumpam apsivertė net ir gravitacija.
Taksistai ir pavežėjai dirbo dieną ir naktį. Miestas įrengė specialias išlaipinimo vietas, paleido papildomus autobusų maršrutus, į Kauną važiavo didesnės talpos traukiniai. Penktadienį keliuose į Vilnių susidarė kamščiai.
Kur tai matyta paskutinį vasaros savaitgalį? Paprastai tokiu metu Vilnius tuštėja, o automobilių srautas juda pajūrio kryptimi – paskutinį kartą pamatyt jūrą. O buvo priešingai.
Kavinės ir barai gavo klientų gūsį, nors jų galimybės pasinaudoti šuoliu mažesnės – restoranas negali vienam vakarui padvigubinti kainų taip lengvai, kaip tai padaro paskutinį laisvą kambarį turintis viešbutis.
O už dviejų koncertų stovi ilga grandinė: scena, garsas, apsauga, logistika ir dar dešimt dalykų, apie kuriuos niekas negalvoja.
Bet ekonomistas mane pagrįstai sustabdytų
„Palaukite. Žmogus nusipirko šimto eurų bilietą, bet gal dėl to kitą savaitę nusipirks mažiau dešros. Kur čia augimas?“
Geras klausimas.
Jeigu vilnietis šimtą eurų išleido koncertui, o ne restoranui ar batams, didelė dalis „Jessiconomy“ tėra vartojimo persiskirstymas. Pinigai ne atsirado, o tik pakeitė kišenę.
Situacija keičiasi, kai žmogus atvyksta iš kitur. Kaunietis eksportuoja savo vartojimą į Vilnių. Užsienietis – jau į Lietuvą. Ir atvykęs retai perka vien bilietą. Jam reikia nakvynės, vakarienės, taksi, kavos kitą rytą ir dar vieno „ai, kad jau Vilniuje“ pirkinio.
Būtent čia atsiranda tikroji dalis: pinigai, kurie be šio renginio Vilniuje apskritai nebūtų buvę išleisti. Savo gabalą, žinoma, pasiima ir valstybė per alkoholio akcizus, PVM’us ir sukurtas darbo vietas.
Ir, aišku, kaip čia be antros pensijų pakopos. Beveik neabejoju, kad tarp šimto tūkstančių atsirado ir tokių, kurie dalį atsiimtų pinigų paliko bilietui ar viešbučiui. Tokiu atveju turime beveik fiskalinį stimulą. Savotišką QE su garso kolonėlėmis, kurį girdi visas miestas.
Prisiminkim. Stokholmas, stadionas ir kiek visa tai verta
Kad tai ne mano fantazija, verta pažiūrėti į šiaurę.
Po Taylor Swift koncertų Stokholme viešbučių kainos per mėnesį šoktelėjo 11 proc. – daugiausiai nuo 2019-ųjų. Tai išmatavo Švedijos statistikos tarnyba. Maždaug tuo pačiu metu Barclays paskelbė studiją, prognozavusią, kad tas pats turas Britanijos ekonomikai duos beveik milijardą svarų.
Vienas skaičius yra matavimas. Kitas – banko rinkodara. Skirtumą verta atsiminti kaskart, kai kas nors žada, jog renginys „atneš ekonomikai“ apvalią sumą.
Čia turėčiau parašyti, kad būsimas stadionas tokius savaitgalius padarys dažnesnius. Tik ką tik pats aiškinau, kad didelė šito efekto dalis – persiskirstymas. Stadionas naujų pinigų nesukuria. Jis tik padeda dažniau pakviesti svetimus. Tai nemažai, bet tai ir ne stebuklas.
Būtų labai įdomu, jei bankai paskelbtų, kaip savaitgalį Vilniuje pasikeitė atsiskaitymų kortelėmis vertė ir kiek parduota papildomų nakvynių.
Gal pamatytume įspūdingą šuolį. O gal paaiškėtų, kad aš čia truputį pučiu „Jessiconomy“ burbulą.
Pirmadienį kainos grįš į vietas. Kamščiai išsisklaidys nuo Jessicos gerbėjų, ir prasidės nauji nuo moksleivių ir nebaigtų remontų. Booking.com vėl bus pilnas laisvų kambarių.
Ekonomika savaitgaliui persikraustė į Vingio parką.
P. S. Jei kas nors iš bankų tuos duomenis vis dėlto paskelbs – parašysiu antrą dalį. Ir, jei skaičiai bus prasti, viešai pripažinsiu, kad burbulą pūčiau aš, o ne dainininkė“, – rašė M. Busila.
