Jubiliejaus proga G. Baužienė kalbėjosi su naujienų portalu tv3.lt. Pokalbio metu ji ne tik papasakojo apie artėjančią šventę, bet ir atvirai prabilo apie požiūrį į amžių, prakalbo apie retai viešumoje minimą vyrą bei atskleidė, ar galvoja apie karjeros pabaigą.
Artimieji ruošia 60-mečio staigmeną
Kaip pasakojo Giulija, dar prieš mėnesį jos jubiliejaus planai buvo visai kitokie – moteris norėjo šią sukaktį paminėti ramiai. Tačiau jos artimieji nusprendė, kad tokios progos tyliai minėti nevalia.
„Šeima man neleidžia nešvęsti tokios progos, – juokėsi G. Baužienė. – Iš tikrųjų esu gimusi auksinio žirgo metais, tokie žmonės gimsta tik kas 60 metų, kito tokio gimtadienio jau neturėsiu. Tad aš pati šiai progai nelabai ką planuoju, bet man atrodo, kad viskas jau suplanuota už mane.
Aš tik pasakiau, ko noriu – gražaus stalo, estetikos ir žmonių, tarp kurių man būtų gera. Turiu labai daug gerų draugų, visų sutalpinti neįmanoma, todėl per gimtadienį bus vieni, o paskui dar kelias savaites susitikinėsiu su kitais.“
G. Baužienė atvira – toks jubiliejus iš tikrųjų priverčia susimąstyti apie gyvenimą, peržvelgti savo nueitą kelią. Tačiau jubiliatės mintys vien pozityvios – nei skaičiai pase, nei raukšlės veide jos nė kiek negąsdina.
„Prieš mėnesį pradėjau galvoti apie gyvenimą, kad jau ne tik pusiaukelė, bet ir daugiau. Ir labai dėkoju Dievui, kad leidžia man gyventi ir dar džiaugtis gyvenimu, nes visi kažkaip bijo tos senatvės. O man kuo toliau, tuo aš sau gražesnė ir protingesnė. Nesigėdinu savo raukšlių ir nieko dėl jų nedarau, nes pažiūri į visus – paskui visi atrodo lyg vieno veido.
Taip, aš visą gyvenimą atrodžiau jauniau. Net tada, kai atvykau gimdyti Monikos, visi sakė, kad atvažiavo nepilnametė, – juokėsi ji. – Bet aš neturiu tokios siekiamybės, neinu iš proto dėl jaunatviškumo. Nuo senatvės nepabėgsi, reikia ją prisijaukinti. Juk svarbiausia, kaip jautiesi viduje. O aš jaučiuosi taip, kad man atrodo, jog dar daug kas laukia prieš akis.“
Atskleidė, ar galvoja apie karjeros pabaigą
Kalbėdama apie amžėjimą, Giulija neslepia trokštanti tik vieno – kad jos balsas, tiek daug metų džiuginantis gerbėjus, kuo ilgiau išliktų tinkamas scenai. Nors šiandien dainininkės ritmas jau lėtesnis, ji ir toliau su didžiuliu džiaugsmu ir užsidegimu ima į rankas mikrofoną ir lipa į sceną.
„Per mano karjerą buvo visko – didelės scenos, filmavimai, klipai... Dabar gyvenimas ramesnis, bet aš vis tiek važiuoju, dainuoju ir per muziką vis iš naujo atrandu save. Tos pačios dainos kiekvieną kartą skamba kitaip, nes žmonės jas išgyvena skirtingai – vieną kartą verkia, kitą – šypsosi, kartais ir pati vos galiu padainuoti su ašaromis.
Būna labai smagu, kai nueinu į kokį turgų nusipirkti braškių, o pardavėja pasako, kad atpažino mane iš balso. Man čia yra fantastika. Ir, žinot, labai džiaugiuosi, kad koncertuose žmonės vis dar atneša gėlių. Visą laiką namuose pilna gėlių, kiek aš jų per gyvenimą gavusi... Labai tai vertinu, – šyptelėjo ji.
Visgi pasidomėjus, ar nebuvo kilusių minčių apie karjeros pabaigą, Giulija neslepia – dar prieš pora metų kirbėjo noras viską mesti. Tačiau kiekvieną kartą dainininkei prisileidus tokias mintis, likimas tarsi ima siųsti ženklus, kad jos vieta – ir toliau scenoje.
„Prieš kelis metus pagalvojau, kad labai jau daug turime tų dainininkų, maniau, kad man čia vietos gali nebelikti. Bet kai tik aš taip sugalvoju, gaunu labai daug pasiūlymų koncertuoti. Priimu tai kaip Dievo ženklą, sakantį man, kad turiu viską, kad galėčiau ir toliau dainuoti“, – teigė moteris.
Liūdina jaunų muzikantų požiūris
Daugybę metų scenoje praleidusi Giulija per savo karjerą matė visko – keitėsi atlikėjai, muzika, publika. Tačiau labiausiai ją liūdina tai, kaip per laiką pasikeitė bendravimas tarp pačių muzikantų.
„Anksčiau po koncertų sėdėdavome, kalbėdavome, džiaugdavomės vieni už kitus, o dabar ateina – nei labas, nei sudie, visi telefonuose. Atrodo, kad jauni žmonės nemoka bendrauti, nėra tinkamai išauklėti. Žinoma, ne visi, yra puikių jaunų žmonių, su kuriais ir kartu padainuojame. Džiaugiuosi, kad dar turiu keletą nuostabių draugų iš muzikos pasaulio, su kuriais galime nesikalbėti metus ir vis tiek viskas taip pat“, – dalijosi G. Baužienė.
Viena didžiausių Giulijos gyvenimo svajonių išsipildė tuomet, kai dukra Monika Falcon nusprendė tapti operos soliste – mama itin džiaugiasi šiuo jos pasirinkimu. Šiandien jųdviejų duetą galima dažnai išvysti scenoje kartu, o ir jų artimas bei glaudus ryšys nekelia abejonių. Visgi dainininkė pripažįsta – dirbti kartu su artimu žmogumi nėra taip lengva, kaip gali atrodyti.
„Su Monika dirbti lengva ir sunku vienu metu. Ji mane gali ir pabarti, kad kažką ne taip padainavau ar pamiršau kokį žodį. Bet tai niekada neperauga į rimtus konfliktus. Mums scenoje labai smagu, mūsų balsai panašūs, prigimtis vienoda. Daug kas būna nesurepetuota, improvizuojame, juokiamės, važiuojant į koncertus irgi linksmai leidžiame laiką.
Džiaugiuosi, kad galime būti kartu scenoje, nes nežinia, kiek tai dar tęsis. Ji jau ruošiasi operoms, tad teks man važiuoti ir stebėti, kaip jai sekasi“, – šyptelėjo pašnekovė.
Su vyru santuokoje – daugiau nei trisdešimt metų
Apie dukrą Giulija kalba dažnai, tačiau kur kas rečiau ją galima išgirsti minint savo vyrą. Vis dėlto šį kartą ji sutiko pasidalinti mintimis apie ilgametę santuoką. Juk nedaugelis žino, kad juodu susituokę – jau daugiau nei trisdešimt metų. Ką tokiomis progomis jie mėgsta kartu nuveikti?
„Mano vyras mėgsta mane palepinti, bet jam labai sunku padaryti kokią staigmeną, nes aš iš karto pajaučiu, kad kažkas jau bus, – juokėsi Giulija. – Bet mums ir taip smagu – nuvažiuojame prie jūros, nes mūsų meilės istorija prasidėjo Palangoje, pasivaikštome, aplankome draugus, pabūname gražioje aplinkoje, pasišnekame, pakeliame taurę šampano.“
Ilga santuoka Giulijai – ne tik gražus skaičius, bet ir daugybė kartu išgyventų etapų, per kuriuos būta visko. Visgi, pasak moters, tikras ryšys atsiranda tada, kai žmonės priima vienas kitą tokius, kokie iš tikrųjų yra.
„Gyventi su vyru nėra taip paprasta, nes jis vis tiek yra svetimas žmogus. Dukra – tai tavo kūnas ir siela, o su vyru kitaip. Aš jam labai dėkinga, kad jis man leidžia daryti tai, ką noriu, gyventi taip, kaip trošktu. Svarbiausia, kad galime dviese patylėti ir gerai jaustis. Nebūname prilipę vienas prie kito, kiekvienas turime savo veiklas. Aš labai savarankiška, viską galiu pati, bet kai vyras šalia, leidžiu jam padaryti.
Visose šeimose būna visko, bet reikia rasti žmogų, kuris priima tave tokį, koks esi. Vyras yra angelas sargas, kuris saugo šeimą, o moteris – deivė. Mes apie savo asmeninį gyvenimą daug nekalbame viešai, gal dėl to ir išlaikėme santykius“, – svarstė ji.
O kokios svajonės sukasi 60-metį mininčios Giulijos mintyse?
„Dabar noriu vėl pradėti sportuoti, nes sportas man labai patinka, jis atpalaiduoja. Svajojau apie šuniuką – jau turiu. Bet labiausiai noriu dainuoti, kurti, būti jaunai vidumi. Kol esu sveika, esu labai laiminga. Labai vertinu metus, nes dabar tiek jaunų žmonių miršta, tiek drastiškų dalykų daro...
O aš savimi patenkinta – ir su raukšlytėmis, ir su riebaliuku, ir su ryškiu lūpdažiu. Kai dainuoju, atjaunėju dešimčia metų. Scena yra kaip pelkė – įlipai ir jau nebenori išlipti“, – kalbėjo G. Baužienė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
