Kalbų mokykla „Gloria lingua“, paskelbusi eilėraščių apie krizę konkursą, išrinko geriausių kūrinių autorius.
Pirmoji vieta ir 500 litų vertės kuponas užsienio kalbų kursams atiteko Agnei Skruzdėliauskaitei, kuri atsiuntė tris smagius eilėraščius.
Antroji vieta ir 250 litų vertės kuponas kalbų kursams skirti kaunietei Joanai Šimanauskienei už eilėraštį „Oda, kaulai ir krizė“. Trečioji vieta ir 250 litų vertės kuponas atiteko vilniečiui Rimantui Navickui už eilėraštį „Dzin mums visos krizės“.
„Ačiū visiems dalyvavusiems konkurse. Linksmi eilėraščiai ne vienam pakėlė nuotaiką. Kaip ir žadėjome, smagiausių eilėraščių autorius apdovanosime“, - sakė kalbų mokyklos direktorė Jurgita Lukienė.
Anot kalbų mokyklos vadovės, gautos eilės dar kartą įtikino, kad lietuviai moka smagiai pasišaipyti iš gyvenimo negandų.
„Iš eilėraščių supratome, kad nemažai žmonių griežia dantį ant valdžios, kuri savo sprendimais ne palengvina, bet pasunkina paprastų žmonių gyvenimą. Dėl to ir linkima Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui bankrutuoti, tarakonai raginami keltis gyventi į Seimą, apdainuojami lietuvių prekybiniai žygiai į Lenkiją“, - sakė „Gloria lingua“ direktorė J.Lukienė.
Štai tobuliausi „krizinės“ poezijos pavyzdžiai:
Agnė Skruzdėliauskaitė
Tarakonas apie krizę
Esu aš ponas Tarakonas,
Bute sau gyvenu.
Čia šeimininkas vyras storas,
Palieka atliekų.
Girdžiu vis žmonės kalba - Krizė
Atėjo nelaukta.
Visi jie skundžias ir dejuoja -
Turbūt tikrai bėda.
Labai aš jiems padėt norėčiau,
Nes man jau neramu.
Pradėjau jau ir aš plonėti -
Mažėja atliekų!
Jei taip toliau - teks išsikraustyt,
Gyvent kitam name.
Ir raminuos tik tuo, kad Seimas,
Man netoli nuo čia.
Tikiu, kad ten man bus daug maisto -
Gyvena juk valdžia!
O tarakonų krizės šūkis:
Gyvenkime Seime!
Krizė
Nuo rugpjūčio vyras zyzė:
Nepirk šito - pirk aną,
Tuoj namus sugriaus ta krizė,
Nebus darbo - bus bėda.
Juo ilgai aš netikėjau,
Vis naujus batus pirkau,
Ir kai ta diena atėjo,
Aš šeimos galva likau.
Vyras mano jau bedarbis.
Aš drąsi dar - juk „galva".
Bet dėl viso pikto šiandien
Ikrus pakeitė dešra.
Pas mane darbe dykynė -
Tuščia, dulkės ant stalų.
Vakar dar penkis atleido,
Jau ir man ne už kalnų.
Bet vis tiek nepasiduosiu -
Juk ir krizė su galu.
„Krize, Krize, - bėk iš kiemo" -
Naktį balkone šaukiu.
Joana Šimanauskienė
Oda, kaulai ir krizė
Pakeliu sijoną - krizė!
Suprastėjo figūra!
Sulinkau kaip sena grizė!
Vieni kaulai ir skūra.
Kojos liesos. Šleivos kreivos.
Įdubimas ties pilvu...
Diedas nebegrįžta blaivas.
Velnio krizė. Po velnių!
Plikiai telike šmėžuoja.
Krizė palietė ir juos.
Krachas gal ateis rytoj jau
Ir nuo krizės išvaduos.
Kalba žmonės. Pliurpia diedas -
Reikia biški pakrizent.
Seimo ponai... Jie tai riebūs!
Jiems gerai! O man...
Kaip man?!
Rimantas Navickas
Dzin mums visos krizės
Prasidėjus nelauktai, sliūkina per svietą,
Pagalvokite tiktai - susiras mat vietą.
Panorėjo Lietuvoj ilgiau pasilikti,
Tai kodėl dėl jos, bjaurios, liūdni turim dirbti
Krizė, krizės skamba „ližės" valdininkų pulko
O lietuvis pagalvojęs, „lenkuos" varo bulkų
Ir mėsytės, skudurų, telikų ir kompų,
Varo Lenkijon visi, kad tik negautų „pompos".
Jau ne kartą šitaip buvo - išgyvensim vėlei,
Sugalvosim, sumąstysim, sugraibysim tyliai.
Įvairiausių pramanų, lengvinančių dalią,
Juk lietuviui nebaisu graužti ir šakelę...
Rusai verda kirvio košę, o mes - lašininę,
Neprispaudė didis vargas mūsų dar Tėvynės.
Išgyvensim, pakentėsim - „tik nebūtų karo"
Na, o krizei, tai beširdei, duosim karšto garo!
