Pasak jo, „Eurovizijos“ konkursas nuo 1956-ųjų metų yra stipriais patobulėjęs. „O nacionalinėms atrankoms daugelis šalių skiria labai mažai dėmesio. Mes į viską žiūrime atsakingai: tris mėnesius renkame atlikėją ir dainą, kuri nuskambės didžiojoje scenoje, - kalbėjo P. Varvuolis. - Yra šalių, kurios suorganizuoja vieną koncertą ir po jo deleguoja atlikėją“.
Kiekvienais metais, P. Varvuolio teigimu, reikia prisitaikyti prie scenos. „Visiškai nesvarbu, kaip atlikėjai repetuoja „namuose“, visiškai kitaip yra, kai stovi tikroje „Eurovizijos“ scenoje, - pabrėžė režisierius. - Šiais metais aš net nesuprantu, kaip atlikėjai susigaudo scenoje. Grindyse esantys LED ekranai mirga labai dideliu intensyvumu, vizualizacijos gali supainioti scenos suvokimą. Sunku šioje erdvėje orientuotis. Reikia įgusti, o repeticijų tikrai mažokai“.
Iki generalinės repeticijos, kuri yra rodoma komisijos nariams, atlikėjai turi tik tris repeticijas po dvidešimt minučių.
Paklaustas, kaip sekėsi šiais metais dirbti su grupe „Fusedmarc“, šou režisierius prisipažino, kad tai yra didelis malonumas. „Jie niekada nėra buvę tokioje scenoje. Reikėjo juos supažindinti su kameromis, apšvietimu, mokėme juos interaktyviai bendrauti su vizualizacijomis. Tai yra baziniai dalykai, kuriuos daugelis atlikėjų žino, - sakė P. Varvuolis. - Bet puikiai suprantame, kad išmokti dirbti tokioje scenoje tereikia praktikos“.
Režisierius pasidžiaugė, kad „Fusedmarc“ nemažai patirties spėjo pasisemti nacionalinės atrankos metu.
„Tikrai jaudinuosi ir pats, - nusišypsojo P. Varvuolis. - Stengiuosi jo nerodyti atlikėjams, laikau jį savo viduje. Norisi, kad jiems pasisektų. Šiuo metu yra labai daug netikinčių jų pasirodymu, tačiau aš tikiu. Daina „Rain of Revolution“ yra išskirtinis kūrinys, viskas yra tikra ir nesuvaidinta. Šiais metais „Eurovizijos“ scenoje matome labai daug... „Plastmasinių“ atlikėjų. Jie atrodo tarsi išdresiruoti manekenai. „Fusedmarc“ yra gaivališka jėga“.
Tačiau P. Varvuolis negalėjo atsakyti, ar tai patiks ir įtikins Europą. „Nesu tikras, ar jai tai patiks... Tačiau Lietuvai patiko, gal patiks ir Europai?“ - klausė režisierius.
Pirmajame „Eurovizijos“ pusfinalyje jis nepamatė ryškių ir inovatyvių sprendimų. „Žinau, kad Didžioji Britanija yra paruošusi labai įdomių sprendimų, - sakė P. Varvuolis. - Bėgimo takeliai ir Švedija? Pradėkime nuo to, kad švedų inovatyvumo prasme pralenkti niekas negali. Nes jie puikiai žino, kas yra „Eurovizija“ nuo tų pačių 1956-ųjų. Jų „eurovizinė“ atranka – tai atskiras festivalis. Tai yra mažoji „Eurovizija“ pačioje „Eurovizijoje“. Ne vieną kartą jie yra įrodę, kad gali sukurti labai gerą šou“.
