„Eilinių nusikaltimų anatomija“ pasakoja apie smurtą, kuris dažnai lieka nematomas – filme atskleidžiama, kaip neapykanta, patyčios ir priekabiavimas internete persikelia už ekrano ribų ir palieka gilias žaizdas kasdieniame gyvenime. Režisierė Adina Sadeanu kviečia permąstyti, kiek atsakomybės slypi kiekviename mūsų ištartame ar parašytame žodyje, ir ragina nesitaikstyti su „eiliniais“ nusikaltimais.
„Išjungti telefono garsą stengiantis nebematyti, kaip persekiotojas kas minutę rašo žinutes, nėra sprendimas, – sako Moterų informacijos centro specialistė I. Šaduikė. – Nuolatinis rašymas, persekiojimas, įžeidžiantis komentavimas, intymaus turinio paviešinimas visuomenėje ir, beje, net ir tarp pačių tai patiriančių moterų, dažnai vis dar nėra suvokiama kaip smurtas. Tačiau kibernetinis smurtas yra toks pat smurtas ir jo toleruoti negalima.“
Dažniausias – persekiojimas
Specialistė pasakoja, kad moterys kibernetinį smurtą patiria įvairiausiomis formomis: „Susiduriame su daugybe persekiojimo atvejų – nuo be paliovos rašomų žinučių iki sekimo. Žinutės intensyviai rašinėjamos net ir pritaikius apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris, beje, galioja ne vien fiziniame pasaulyje – jis draudžia bet kokiomis formomis ieškoti ryšių su smurtą patyrusiu žmogumi. Moterys taip pat pasakoja savo telefonuose atrandančios buvimo vietą sekančias ar kitam asmeniui jų ekraną leidžiančias matyti programėles. Būna, kad persekiotojai specialią įrangą įtaiso ir moterų automobiliuose.“
„Itin skaudūs būna kibernetinio seksualinio smurto atvejai, kai paviešinamas intymus turinys arba jis naudojamas šantažui – grasinama nusiųsti darbovietei, draugams ar tėvams, jei moteris nuspręstų skirtis. Kartais šis turinys sukuriamas be sutikimo, kartais – su sutikimu, ir tokiais atvejais labai norisi nuraminti moteris, kad tame visiškai nėra nieko gėdingo. Nuotrauka, kurią siuntei žmogui, kuriuo tuomet pasitikėjai, buvo skirta tik jam ir santykiuose tai yra absoliučiai normalu. Gėda turėtų būti ne smurtą patyrusiai moteriai, o smurtautojui, kuris vėliau nusprendžia tuo pasinaudoti“, – pabrėžia I. Šaduikė.
„Mūsų ir kitų pagalbos centrų specialistai niekuomet jūsų neteis ir jus palaikys. Juk smurtas visuomet yra tik smurtaujančio asmens kaltė, – sako specialistė. – O visi tie komentarai „tai kodėl fotografavaisi?“, „taigi pati tą nuotrauką siuntei“ – visiška nesąmonė. Juk kai žmogaus namus apvagia, mes jam nesakome: „tai kodėl namie tą televizorių turėjai?“
Teisė vejasi realybę
Pasak Moterų informacijos centro specialistės, kol kas mūsų teisės sistemoje nėra kibernetinio smurto, kibernetinio persekiojimo ar kibernetinio seksualinio smurto sąvokų, bet jos turėtų greitai atsirasti, Lietuvai į nacionalinę teisę perkėlus Europos Sąjungos direktyvą.
„Moteris nuo smurto artimoje erdvėje siekiama apsaugoti net keliais ES teisės aktais. Direktyvoje dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje kibernetinis smurtas nėra apibrėžiamas viena abstrakčia sąvoka – jis detalizuojamas. ES narės įpareigojamos kriminalizuoti keturias kibernetinio smurto formas, kurios dažnai pasireiškia ir smurto artimoje aplinkoje kontekste: dalijimasis intymia ar suklastota medžiaga be sutikimo, kibernetinis persekiojimas, kibernetinis priekabiavimas, smurto ir neapykantos kurstymas kibernetinėje erdvėje“, – pasakoja Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė.
Ji priduria, kad atsakomybė taikoma ir ES skaitmeninėms platformoms: „Naujuoju Skaitmeninių paslaugų aktu jos įpareigojamos iš savo svetainių pašalinti nelegalų turinį, pavyzdžiui, informaciją, kuria dalijamasi be asmens sutikimo. Dirbtinio intelekto taisyklėmis siekiama sumažinti su išmaniuoju vaizdo ir garso klastojimu susijusią riziką. Toks turinys turi būti aiškiai pažymėtas, kaip sukurtas naudojantis dirbtiniu intelektu.“
Visgi tai, kad sąvokos Lietuvoje dar neįtvirtintos, nereiškia, kad tokie nusikaltimai nėra tiriami – kibernetiniai smurtautojai neturėtų jaustis nebaudžiami, teisindamiesi, kad neva tai – „tik internetas“. Lietuvos teismų praktikoje jiems skiriamos ne tik baudos, bet ir areštai bei laisvės apribojimai. „Kartais tokiems atvejams taikomi smurto artimoje aplinkoje straipsniai, kartais – Baudžiamojo kodekso dalys, kalbančios apie persekiojimą ar žmogaus orumo pažeidimą, tad nusikaltimai tiriami, nors ir nėra klasifikuojami kaip kibernetinis smurtas“, – pasakoja I. Šaduikė.
Pagalba moterims
„Net jei moteris pati sau to dar neįsivardijo kaip smurto, tačiau vis dėlto jai kyla įtarimas, kad galbūt kažkieno elgesys peržengia adekvatumo ribas, galima paskambinti pasikonsultuoti. Moterų informacijos centras padeda atpažinti smurtą, teikia emocinį palaikymą, psichologinę ir net teisinę pagalbą. Mūsų teisininkai padeda užpildyti pareiškimus policijai, rengti ieškinius, pataria, kokius įrodymus reikia surinkti – daryti ekrano kopijas ir fiksuoti viską, kas vyksta, yra labai svarbu.“
„Neturime toleruoti smurtinio elgesio. Kol kas visuomenėje esame per daug jį normalizavę ir, pavyzdžiui, patariame tiesiog neiti į „Facebook“ ir neskaityti komentarų skilties. Tačiau kodėl smurtautojai turėtų jaustis laisvi taip elgtis? Kiekvienas turėtų žinoti, kad jei dergiesi internete galvodamas, kad esi nesusekamas – labai klysti, nes teisingumas vis tiek gali pasibelsti į duris“, – apibendrina I. Šaduikė.
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, kuriame filmų ir renginių programa kuria erdvę skleistis žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms, rengiami patyriminiai seansai, pokalbiai su filmų kūrėjais, herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, ES programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA, Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo programa „LT Partnerships“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
