„Norime, kad mūsų festivalyje žmonės patenkintų savo smalsumą ir patirtų naujų potyrių, tiek muzikine, tiek ir žmogiškąja prasme. O kosmosas – tam ypač palanki tema, turinti daugybę asociacijų. Įsikūrę prie pat Molėtų observatorijos bokštų, nuostabios gamtos kampelyje, apgaubtame ežerų ir pievų, savo lankytojams pateiksime ne vieną „kosminę“ staigmeną, padėsiančią deramai atšvęsti vasaros startą, - tikina „Postcosmoso“ rengėjai.
Birželio 1-3 dienomis vykusiame mini festivalyje visi bus kviečiami dalyvauti ekskursijose po Lietuvos etnokosmologijos muziejų ir Molėtų astronomijos observatoriją, kur buvo galima sužinoti daug naujo apie kosmosą ir patiems stebėti dangaus kūnus per du galingus teleskopus. Festivalio dalyviams skirtos ekskursijos vyko net iki antros nakties.
Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje festivalio metu veikė auditorija, kurioje keturi savo sričių ekspertai skaitė paskaitas. Viena labiausiai intriguojančių – radijo laidų vedėjo Bernardo Šaknio paskaita-diskusija apie tai, kaip žurnalistams ir pramogų pasaulio atstovams sektųsi dirbti nežemiškomis sąlygomis. Bernardas svarstė, kokias transliacijas vykdys Marso siųstuvai, kai ten veiktų šokių klubai ir ką apskritai galėtų groti kosmoso radijas.
Mėnulio geofizikos ir geologijos tyrėjas Adomas Valantinas papasakojo apie „Apollo“ eros misijų mokslinį palikimą ir jų svarbą dabartiniams Saulės sistemos mokslams, o Molėtų astronomijos observatorijos lektorius Saulius Lovčikas supažindino su astronomijos mokslo raida ir šiuolaikinio žmogaus bandymais aprėpti neišsemiamus dangaus lobius. Kaip į kosmosą žvelgė senovės lietuviai, buvo galima sužinoti entoastronomo, fiziko ir muziejininko Jono Vaiškūno paskaitoje.
Vasaros naktimis žvelgiant į naktinį dangų daugeliui užima kvapą, o tą grožį norisi įamžinti nuotraukose. Kaip padaryti, jog žvaigždės ir mėnulis nuotraukose išeitų ryškūs ir gražūs, kokius nustatymus pasirinkti naktiniams peizažams, atskleidė profesionalus fotografas Gediminas Bartuška.
Festivalyje nebuvo pamirštas ir vidinis, minčių ir jausmų kosmosas. Šeštadienio popietę Sodo scenoje į obelų šlamėjimą įsiliejo poetų trijulė. Ir tai nebuvo standartinė lietuviška lyrika su mąsliais padūsavimais, balsais tyruose ir rožių žiedais. Profesionali knygų kritikė ir literatė Lina Buividavičiūtė yra maksimaliai nuoširdi prieš save pačią ir kitus, tad kuria aštrius, sunkius ir nepatogius eilėraščius, kaip pati sako, „konstruoja šviesą iš visų mūsų tamsumų“.
Dovydas Grajauskas rašo, nes „taip išeina“, o išeina jam ne ką prasčiau nei jo tėčiui Gintarui – nerafinuotai, provokuojančiai, ironiškai. Dar viena poetė Ieva Toleikytė skaitė eilėraščius apie mirtį, mėsą, kirmėles, depresiją.
„Tikriausiai skamba ne kaip, bet aš randu tame daug tikro ir gražaus. O niūroką turinį atsvers mano švelnus balsas ir nekalta išvaizda“, - nerimuoja į vatą Ieva.
Be pažintinių pramogų, festivalyje dvi dienas ir naktis skambėjo itin kokybiška rinktinė muzika – nuo intelektualios indie elektronikos iki post roko. Ant „Postcosmoso“ scenų lipo tokie atlikėjai, kaip „Golden Parazyth“, „Girių dvasios“, „Vilkduja“, Dovydas Bluvšteinas, Saulius Spindi, „Autism“ ir „OORCHACH“ duetas, „Tamsaulė“, „Samosad Bend“, Šarqs iš „Solo ansamblio“, estų grupė „Ringhold“, „Žuvinininkas“, „Interiors“, „ref/iner“, „Vandenynas“ ir kiti.
