Apie nemalonią situaciją Fausta Marija papasakojo socialiniuose tinkluose.
Nepatikėjo, ką išgirdo
„Šiandien po daug metų pertraukos akis į akį susidūriau su liguistos feisbuko komentatorės personažu. Tokiu, kur galvoji, kad jie tiesiog negali egzistuoti.
Detalės nesvarbios, bet vis tiek pasakysiu. Aš juk pasakotoja.
Einu Gedimino prospektu po oficialaus priėmimo ir radijo laidos. Kostiumėlis, juodos, 10-ies denų, beveik visai peršviečiamos, pėdkelnės. Kaip tik ketinu užsukti naujų, nes dar laukia renginys, o jau matau, kad pėdkelnių akys tuoj pabėgs.
Pavėsyje vėsoka. Kas tie 20. Jaudinuosi, kad vakaro renginiui nepasiėmiau striukės.
Pralenkiu vyresnę damą. Šukuosena išpūsta, akiniai nuo saulės. Kelnės. Striukelė. Ir ji man su didžiausiu pasišlykštėjimu, tonu, lyg būčiau pasituštinusi jai prie durų slenksčio, iškošia: „Vasarą juodos pėdkėlnės“. Ir vaizduoja žiaukčiojimo refleksą.
Sekundę net netikiu, kad tai, ką mačiau ir girdėjau, tikra. Net galvoju tiesiog nueiti, nes man pasivaideno.
Bet tada suprantu, kad ne. Kad tai viena tų nevaldomų ligonių. Kurių liga išveši su kiekvienu, kuris jos nepašeria tuo, kuo ji vaišina kitus.
„Jūs gal nepilno proto? Ką jūs sau leidžiate komentuodama kitus žmones?“, – klausiu. Kadangi bando išsisukti, užstojusi kelią žiūriu į akis.
Ji nepratusi, kad kas pašeria atgal. Pratusi eiti ir dergti be pasekmių.
Einu ir netikiu, kas čia buvo. Tik užjaučiu visus, su kuo prasilenkė jos keliai.
Pamokos nėra, tik galvoju, kad būtinai mokysiu savo vaiką neatsukti kito skruosto. Negali durniams kelių dalinti. Nes nuo to priklauso, kaip gyvensim toliau“, – rašė F. M. Leščiauskaitė.
