Coco Chanel (tikrasis vardas Gabrielle Bonheur Chanel), gimusi 1883 m. rugpjūčio 19 d. Somiure, mirusi 1971 m. sausio 10 d. Paryžiuje - legendinė prancūzų modeliuotoja, išgarsėjusi ne tik „maža juoda suknele“ bei Chanel kostiumėliais, bet ir kaip asmenybė, nebijojusi griauti stereotipų, moteris, visada dariusi tai, ko norėjo ir ką mėgo.
Ji negimė po laiminga žvaigžde: nesantuokinė duktė, valstiečių kraujo, užaugusi našlaičių namuose. Chanel fenomenas griauna iliuziją, kad sėkmingam startui reikia ypač palankių sąlygų.
Chanel kelias nuo provincijos modistės iki mados namų savininkės nebuvo lengvas. Tik talentas, darbštumas, charakterio tvirtumas ir charizma lėmė jai pripažinimą:tarp jos draugų buvo žinomi meno žmonės, o merginos iš aristokratų šeimų dirbo pas ją manekenėmis.
Chanel buvo novatorė. Vyrai dizaineriai savo kolekcijose mėgavosi moterimi kaip gležna gėle, o ji - atvirkščiai: siekė išlaisvinti ją iš visko, kad varžė jos judesius, kūną, protą ir sielą.
Paprastumas - tai aukšta kokybė
Ji mėgo paprastą maistą, pasivaikščiojimus, patogią, judesių nevaržančią aprangą ir sportinę avalynę. Paprastumas jai buvo geros kokybės rodiklis - ir drabužių, ir gyvenimo.
Vienu iš šio paprastumo siekio atributų Chanel laikė žirkles, kurias nešiojosi su savimi: „Aš paprastinu, visą laiką nukerpu, kas nereikalinga“.
Laisvė yra natūrali
„Reikia, kad drabužis leistų judėti. Pasilenkti. Žaisti golfą. Vilkint gerai pasiūtą suknelę galima šokti ir netgi jodinėti.“
Ji pasiūlė moterims trikotažą (iš jo iki tol gamino tik vyriškus baltinius), trumpas šukuosenas, rankinę permetė petį - išlaisvino iš sudėtingų, varžančių konstrukcijų.
Jos siekis sukonstruoti rankoves taip, kad būtų galima laisvai judinti rankas, buvo kur kas daugiau negu profesinė užduotis: tai buvo protestas prieš dirbtinumą ir dekoratyvumo beprasmiškumą, kuris kirtosi su blaiviu protu.
Dirbti, kad gyventum
„Aš - bitė, gimusi po Liūto ženklu“, - sakė Chanel.
Jos stulbinamas darbštumas buvo savybė, dėl kurios jai atleisdavo viską: jos kategoriškumą, reiklumą, sunkų charakterį. Ji teigė, kad darbas padeda moteriai palaikyti gerą formą: „Tik darbas mums įkvepia dvasią. O dvasia savo ruožtu rūpinasi kūnu.“
Ji nepripažino samdomų dizainerių savo mados namams ir dirbo su savo modeliais iki galo. Paskutinę savo kolekciją sukūrė būdama 87 metų.
Nuo 1983 m. Chanel mados namams vadovauja Karlas Lagerfeldas (Karl Lagerfeld).
Daryk, ką mėgsti
Ji klausė širdies balso ir profesijoje, ir asmeniniame gyvenime. Paklausta apie jos pritrenkiamą intuiciją, sakė: „Aš visada savęs klausiu: pasakyk sąžiningai, ar tu tai vilkėtum?“
Turėk savo nuomonę
Laisvės nuo socialinių stereotipų reikalavo jos maištingas charakteris. Bet kokie statuso atributai kėlė Chanel protestą. Būtent ji įvedė į madą dirbtines brangenybes, tiksliau - meistriškai sumaišė natūralius ir dirbtinius akmenis.
„Papuošalai - tai ne daugiau nei dekoratyvinis elementas, kostiumo detalė, o ne padėtis, kuri nešiojama ant kaklo ir kurią prireikus galima parduoti“, - sakė legendinė moteris. Tačiau jos laisvės siekis turėjo ir asketizmo atspalvį, griežtą savicenzūrą, kuri būdinga visiems perfekcionistams, - kai vienintelis (ir pats griežčiausias) teisėjas esi pats sau.
Parengė Olga Beleičeva
