Pramogų pasaulio veteranas Martynas Tyla socialiniame tinkle „Facebook“ inicijavo diskusiją apie tai, kaip šiandien atrodo ir kur link juda teatro apdovanojimų ceremonijos. Remdamasis savo didele renginių organizavimo patirtimi, jis ne tik kritikavo esamą situaciją, bet ir išdėstė viziją, kaip būtų galima pakelti šių iškilmių lygį, kad jos būtų įdomesnės tiek menininkams, tiek visuomenei.
Prodiuseris įsitikinęs, kad tokio pobūdžio renginiai Lietuvoje gali būti kur kas prestižiškesni. Jo nuomone, svarbu ne tik tai, kas gauna apdovanojimą, bet ir tai, kaip visas renginys pateikiamas auditorijai bei kaip apie jį kalbama viešai. M. Tylos teigimu, pasitelkus kūrybiškumą, teatro apdovanojimai gali tapti masiniu kultūros reiškiniu.
Pats autorius pripažįsta:
„Taip, teatro apdovanojimai nėra mano kasdienė sritis. Bet negaliu likti abejingas matydamas, kad gali būti geriau. Klausimas paprastas. Ar reikia geriau, ar norime geriau?
Gyvename laisvoje Lietuvoje, kur kiekvienas gali turėti ir išsakyti savo nuomonę. Tad jei kam nepatiks – galite mane siųsti kuo toliau. O jei kažkam rezonuoja – galvokite, diskutuokite, siūlykite savo bendruomenėje, darykite veiksmus. Nes nuo to laimėsime visi.
APIE KĄ ŠIANDIEN IŠ TIKRŲJŲ KALBA TEATRO BENDRUOMENĖ
Pastaruoju metu pasižiūrėjau į Auksinius scenos kryžius ne tik per savo logiką, bet ir per viešas diskusijas, labai aiškiai matosi viena – skirtingi žmonės kalba apie tą patį, tik skirtingais žodžiais.
Teatro kritikės Ingridos Ragelskienės apžvalgoje:
- neaiški sistema
- smunkantis prestižas
- komunikacinės klaidos
- bendras nepasitikėjimo jausmas
Aleksandro Pogrebnojaus pozicijoje:
- stiprūs darbai lieka neįvertinti
- sprendimai atrodo nepaaiškinti
- jaučiamas „balansavimo“ principas
Tai labai aiškus signalas!
KUR SUSIJUNGIA VISOS NUOMONĖS
1. Trūksta aiškumo. Nėra supratimo, kaip vertinama ir kodėl laimi vieni ar kiti.
2. Trūksta argumentacijos. Nėra aiškaus atsakymo – kodėl?
3. Balansavimo jausmas. Apdovanojimai kartais atrodo kaip kompromisas, o ne rezultatas.
4. Stiprių darbų nepastebėjimas. Kai ryškūs darbai lieka nuošalyje – sistema pradeda kelti abejonių.
SISTEMA
- 103 spektakliai (~300 valandų peržiūrų)
- 9 žmonių komisija
- 3 metų kadencija
- 33 proc. ministerijos atstovų
- nėra aiškių kriterijų
- nėra skaidrumo
- nėra platformos
PROBLEMA
Problema nėra tai, kad „laimėjo ne tie“. Problema yra tai, kad nėra aišku, kodėl laimėjo tie. Tai pasitikėjimo klausimas.
KAS DAR KRINTA Į AKIS
Nelygios sąlygos: valstybiniai teatrai turi daugiau matomumo, nepriklausomi – mažiau galimybių.
Publika: jos praktiškai nėra vertinimo sistemoje.
Pinigai: piniginiai prizai laureatams. Atsiranda potenciali interesų konfliktų rizika.
2026 METAIS
Nėra:
- oficialaus puslapio
- archyvo
- aiškios informacijos
Visa sistema fragmentuose.
PASAULIS TURI PAVYZDŽIUI
- Tony Awards
- Laurence Olivier Awards
Ten:
- aiški struktūra (galima adaptacija LT)
- skaidrumas
- bendruomenės įtraukimas
POZICIJA
Kalba eina apie Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją.
Mano supratimu: tokia sistema nėra pajėgi sukurti šiuolaikinio apdovanojimu modelio.
KĄ DARYTI
- aiškus vertinimo modelis
- skaidrumas
- bendruomenės įtraukimas
- trumpesnė kadencija
- stipri skaitmeninė platforma
- atskiras organizacinis vienetas
- KPI Sistema (blogiau nebus)
SVARBIAUSIA
Mes galime:
- patarti
- padėti
PABAIGA
Tai mano matymas. Sistema šiandien nekuria pasitikėjimo. O be pasitikėjimo apdovanojimai praranda savo vertę. Lietuvos teatras vertas stipresnės apdovanojimu sistemos.“
Audriaus Bružo kritika: palyginimai su Žemaitaičiu ir abejonės kompetencija
Netrukus viešas pokalbis tapo gerokai aštresnis, kai savo nuomonę išsakė aktorius Audrius Bružas. Jis nepagailėjo kritikos žinomam prodiuseriui, prilygindamas jį politikui Remigijui Žemaitaičiui ir suabejodamas jo profesinėmis žiniomis.
Be to, A. Bružas į šį ginčą įvėlė ir Aleksandrą Pogrebnojų. Aktoriaus teigimu, dizaineriui taip pat trūksta reikiamos patirties ir supratimo apie tai, kaip veikia teatro pasaulis.
„Pamąstymai, kol kas labai silpni, ir TEATRO bei teatro visuomenės kontekste – nekompetetingi, kai kalbant apie teatrą ir bandant padaryti jo „analizę“ imamas vienas iš pavyzdžių Pogrebnojus…
Martynas Tyla ir TEATRAS, ar jo apdovanojimai, tai kaip Mamos pienas ir pieno milteliai abiejuose junginiuose yra žodis „pienas“ tik antrajame „0 sveikų“ pieno…Kai TEATRAS taps „Kasdiene sritimi“ tada vertėtų samprotauti. Taip galima samprotauti žinoma. Bet kol kas diletantiškas teatro, kaip pirmiausia dvasinės ir kūrybinės sistemos supratimas, nepadės sukurti jokios „sistemos”. Teatrą pirmiausia reikia mylėti, tada suprasti jį kaip profesiją ir kūrybinę ideologiją, o tada galbūt ir pradėt jį puoselėti, ar sukurti sistemą – apdovanojimų struktūrą.
Sakyčiau, Martynas Tyla teatro kontekste – kaip Žemaitaitis Seime… „Kažką šneka“, bet neturi MEILĖS tam, apie ką šneka!!! Dažnai jaučiasi, o ir matosi vėliau, kas nori DUOTI, o kas nori IMTI. Duodantys DUODA, norintys IMTI, nemažai šneka apie tai, kaip nori „DUOTI“…“ – socialiniuose tinkluose teigė A. Bružas.
Kol kas portalui tv3.lt su A. Bružu susisiekti nepavyko.
Martyno Tylos pozicija
Po viešojoje erdvėje kilusių diskusijų, savo poziciją portalui tv3.lt dar kartą išsakė Martynas Tyla. Reaguodamas į aštrią oponentų reakciją, prodiuseris pabrėžė, kad jo siekis buvo ne sukelti konfliktą, o paskatinti būtinus pokyčius „silpnoje“ sistemoje.
Pasak M. Tylos, užuot emocingai reagavus, bendruomenei vertėtų susitelkti į argumentuotą diskusiją, kuri padėtų tobulinti esamą apdovanojimų tvarką.
„Aš tikrai nežinau, kodėl jis tai parašė. Tam mano įraše buvo tiesiog analizė padaryta. Jeigu pasidomėtų, kaip vykdo apdovanojimus, tai aš pasidomėjau ir paprasčiausiai išgirdau visuomenės žmonių išsakytus nuogastavimus, kas yra ne taip. O giliau pasidomėjus, tai tų apdovanojimų sistema tikrai yra labai labai silpna ir ji galėtų gerokai stiprėti.
Paprasčiausiai nuotaiką pasiūlyti, kad bendruomenei galbūt, jeigu jie kalbasi, bet viduj kalbasi turbūt tik tarpusavyje, galėtų diskusiją tokią iškelt. Tai dėl to ir pasiūlyta buvo. O kodėl buvo tokia reakcija, nežinau. Jeigu yra kontrargumentai tiems dalykams, tai jis turėtų juos ir išsakyti. Jeigu jų nėra, tai greičiausiai nuotaikų kaita“, – sakė M. Tyla.
Po to, kai Audrius Bružas savo komentaruose Martyną Tylą prilygino R. Žemaitaičiui, prodiuseris liko nesupratęs. M. Tylos teigimu, tokios mados – viską lyginti su kontraversiškais politikais – rodo ne ką kitą, o paties komentatoriaus vidinę būseną.
„Žinokit, čia dabar kažkaip madinga yra viską lyginti su juo. Tai aš tai nežinau, jeigu jis mane bando pažeminti kažkaip, tai čia jo vidinis pasaulis. Gal pyksta žmogus ant kažko. Aš asmeniškai nelabai pažįstamas, nelabai jį ir žinau. Per tą laiką geriau dirbti reikėjo, nei tokius komentarus rašyt“, – kalbėjo prodiuseris.
„Jam trūksta dėmesio“
A. Pogrebnojus portalui tv3.lt sutiko išdėstyti savo poziciją.
„Manau, kad mažiau pykčio reiktų tiesiog. Aš Į A. Bružą reaguoju kaip tiesiog į internetinius komentatorius. Aš ir taip gaunu visokios kritikos, kad aš ką nors blogai kuriu, ar blogai darau, tai aš nekreipiu dėmesio į tokius žmones išvis.
Jis tą post'ą parašė todėl, kad jam trūksta dėmesio. Aš neatsimenu, kad jis teatre ką nors įdomaus pats būtų padaręs. Čia jo reikalas, man tas pats iš tikrųjų.
Aš manau, kad Martynas Tyla laisvai gali komentuoti apie visokius apdovanojimus, nes jis, man atrodo, M.A.M.A. apdovanojimus visai neblogai daro.
O apdovanojimai visi panašūs – ar teatro, ar muzikos, ar kitokie. O tą, ką aš ten pasakiau savo tam įraše, tai čia mano nuomonė. Aš nepretenduoju į teisybę kažkokią. Kiekvienas gali, ir jis gali savo nuomonę sakyt. Kai ką nors darai arba sakai, neturi būtinai visiems patikt. Tai kad aš jam nepatinku, aš su tuo pilnai išgyvensiu, netgi apsidžiaugsiu.
Aš esu ne vieną spektaklį padaręs su Andželika Cholina, Oskaru Koršunovu, Jonu Vaitkum, tad apie teatrą galiu kalbėt kiek noriu“, – komentavo A. Pogrebnojus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
