Viena tokių žinomas vyras pasidalijo ketvirtadienio popietę. „Kriminalas!“ – iškart rimtam, bet itin šmaikščiam skaitiniui „Facebook“ draugus nuteikė jis.
Savo asmeninėje paskyroje dainininkas rašė:
„Šiandien padėjau sugauti porą vagišių.
Vaikščiodamas, tiksliau vedžiodamas šunį po paviljono parką, pamačiau kažkokį saršalą – apsauginis vejasi du apsivogusius marozus, jie meta daiktus, apsauginis jų nebesiveja, renka tai, kas iškritę.
Galvoju sau – mane jau dukart per du metus apiplėšė, I aint gonna leave this shit like that.
Nueinu ton pusėn, kur zuikučiai nustrygsėjo. Žiū – pasuko broman. Aš skambinu Lietuvos Policijai (nemoku patagint) – su manimi kalba atsakinga pareigūnė, patarianti laikytis atstumo ir sekti juos toliau, kol neprilėks ekipažas.
Turiu pasakyti, kad jausmas toks noir detektyvo, ypač pastiprinto ketvirtadieninės liūties prieskonio.
Per balas ir per mild audrą mes su detektyve Bite, kuri ,beje, visą laiką mane tempė namų link, nes supranti lietus ir šlapia ir ką tu MANO ŽMOGUS išvis išsikalinėji, - atsekėme nusikaltėlius iki Bažnyčios, kurioje, matyt, manė išlauksią saulėtų dienų (visom prasmėm).
Privažiavo ekipažas, įsisodino - PAĖMĖ parodymus, paleido į liūtį – nepasiūlė pavežėt namo – nepykstu – budriesiems tvarkos sergėtojams kaip Bitė ir aš, lietus nebaisus (pralaukėm kol baigsis po kavinės stogu), po to nuvarė susemt kriminalsų!
Kas nustebino:
Kad kitame gale kalbanti moteris arba turėjo prisijungimą prie miesto kamerų, arba buvo kažkokie slapti persirengę pareigūnai, kurie raportavo - bet daugmaž nuo vokiečių gatvės žinojo vagišių judėjimą ir tikslią vietą.
Anyway, moralas toks. Būkim budrūs, padėkime vienas kitam, net jei tai ne mūsų problema. Būkim kaimyniški ir miestietiški“.
Vėliau V. Baumila išreiškė padėką ir Lietuvos policijai, o jo sekėjai netrukus ėmė komentuoti dainininko išgyvenimus.
„Kaip įdomu“, „Nu visas detektyvas“, „Šaunuolis“, „Tikra Kobra11!“ – rašė gerbėjai.
