• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos keliautojas Aurimas Valujavičius, siekiantis įgyvendinti tolimiausią kelionę baidare šalies istorijoje – per pusę metų įveikti 5600 kilometrų Misūrio ir Misisipės upėmis, susidūrė su vienu rimčiausių išbandymų iki šiol.

Lietuvos keliautojas Aurimas Valujavičius, siekiantis įgyvendinti tolimiausią kelionę baidare šalies istorijoje – per pusę metų įveikti 5600 kilometrų Misūrio ir Misisipės upėmis, susidūrė su vienu rimčiausių išbandymų iki šiol.

REKLAMA

Plaukdamas per itin plačią užtvanką Pietų Dakotos valstijoje, jis buvo priverstas susidurti su kylančia stichija, atšiauriomis bangomis bei senkančiomis geriamojo vandens atsargomis.

Priešvėjinė tyla ir pasiruošimas stichijai

Diena prasidėjo nuo vėjo krypties pasikeitimo. Jei ryte vėjas pūtė priešinga kryptimi, tai netrukus jis atsisuko būtent taip, kaip Aurimui ir reikėjo – į nugarą. Tačiau kartu su palankia kryptimi sinoptikai žadėjo ir pavojingą jėgą.

REKLAMA
REKLAMA

Atsižvelgdamas į prognozes, A. Valujavičius priėmė sprendimą išskleisti papildomas saugumo priemones:

REKLAMA

„Kadangi šiandien turėsiu kol kas patį stipriausią vėją kelionėje, drįstu pasakyti, galbūt stipriausią, pasiimsiu ir sau liemenės diržą. Užsidėsiu, jeigu kas“.

Be vėjo keliamų iššūkių, keliautojui teko dorotis ir su kitais kasdieniais nepatogumais – musėmis, kurios sulipus į baidarę kėsinasi sugelti kojas. Todėl pirmąsias 10–20 minučių jis sąmoningai nenaudojo apsauginio baidarės sijono, kol neišvaikė vabzdžių. Be to, Aurimo laukė dar viena problema – sparčiai senkančios vandens atsargos:

REKLAMA
REKLAMA

„Čia mano pats paskutinis vanduo... Viskas, trys litriukai. Daugiau neturiu. Gal net nėra ir trijų litrų, o dar šiandien visa diena ir rytoj pusdienis. Ant ribos, ant ribos“.

„Kaip Atlante“: 11 m/s vėjas ir prarasti daiktai

Išplaukus į atviresnius užtvankos vandenis, vėjo greitis staiga šovė į viršų – nuo 6–7 m/s iki galingų 10–11 m/s. Didžiulės banguojančio vandens masės ir didelis plaukimo greitis Aurimui priminė jo ankstesnį istorinį žygį per vandenyną:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Primena Atlantą. Visiškai. Bangos rimtos. Sunku perteikti, bet aš sakyčiau metras. Apie metrą pakyla. [...] Skrieji vandeniu. Bet jei reikėtų prieš vienuolika metrų, viskas. Net pagalvot nėra opcijos. Turėtum likt krante...“

Nors pagautas vėjas leido judėti itin greitai ir per kelias valandas įveikti apie 20 kilometrų, ekstremalios bangos reikalavo maksimalios koncentracijos. Menkiausias klaidingas judesys ar šoninis smūgis galėjo apversti sunkiai pakrautą baidarę. Viena iš tokių agresyvių bangų užliejo kokpitą ir nusinešė kelis svarbius daiktus:

REKLAMA

„Neišlaikiau tokių bangų... Ir kas buvo pas mane kokpite, viską nupūtė: ir džerkį (džiovintą mėsą), ir gertuvę, ir rankšluostį mano tą baltą... Vanduo, džerkis, rankšluostis. Tai reikės gertuvę ir rankšluostį nusipirkti. Nesuvaldžiau tokių bangų...“

Vandeniui nuplovus gertuvę, keliautojo vandens atsargos susitraukė iki kritinio vieno litro.

Saugumo pamokos ir išvesta „formulė“

Plaukdamas pro iškyšulius ir galiausiai pasiekęs krantą, A. Valujavičius pripažino, kad ši diena buvo ties pavojaus riba. Tai, kad šiame milžiniškame vandens telkinyje nebuvo matyti nė vieno kito laivo ar žvejo, keliautojui tapo aiškiu signalu:

REKLAMA

„Šiandien nė vienos valties nebuvo, nė vieno žvejo. Tai čia jau gali būti rodiklis, kad, ei, gal nereikėjo šiandien lįsti į vandenį. [...] Šiandien tikrai pripažįstu, kad pavojingai“.

Dviem mėnesiams kelionės artėjant prie pabaigos, Aurimas jau yra susiformavęs tikslias ribas, kada galima rizikuoti:

„Poryt bus du mėnesiai, kaip irkluoju, tai jau kaip ir formulę išsivedžiau: jeigu pavėjui – iki 10 metrų per sekundę, jeigu prieš vėją – iki 6 metrų per sekundę galiu lįsti į vandenį. Čia kas liečia užtvanką. [...] Užtvankoje 10 metrų – gerai, dar galiu susitvarkyt. Vienuolika – riba. Jau 12–14 būtų, kad ir pavėjui... Nerizikuočiau“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visą epizodą žiūrėkite čia:

Naktis molingame krante ir žvilgsnis į užtvankos pabaigą

Pasiekęs numatytą iškyšulį, Aurimas išsilaisvino iš klampaus molio ir pasistatė palapinę atokiau nuo vandens – ant tvirtesnio grunto. Taupydamas likusį litrą vandens, vakarienei jis pasirinko virti ryžius (nes jiems reikia mažiau skysčio nei makaronams).

Siekdamas, kad kintantis vandens lygis ir naktiniai gūsiai nenusineštų baidarės, Aurimas panaudojo specialų sraigtą, kurį įsuko giliai į dumblą ir karabinu pritvirtino transporto priemonę.

REKLAMA

Atsikvėpęs po sunkios 7,5 valandų kelionės, keliautojas pasidžiaugė, kad nepaisant prarastų daiktų, pavyko išvengti didesnių nuostolių ar traumų. Kitos dienos tikslas – užbaigti varginantį 300 kilometrų ilgio užtvankos ruožą, kirsti pačią užtvanką ir pasiekti artimiausią miestelį, kur galės papildyti geriamojo vandens bei maisto atsargas.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Gero ir silto vejo i nugara, tik i nugara, kad nupustu i Amerika kaip plunksnele. Kad viskas sektusi gerai, kad butu nuotaika pizityvi. Sekmes tau kelioneje!
Dirbti eik. Zmones isvyksta i keliones ir apvagia ir pameta ka nors ir nerekia ant viso svieto. Jei turi pinigu tokioms pramogoms, tai nusipirksi ka praradai.
SĖKMĖS ,MIELA S ŽMOGAU
SĖKMĖS ,MIELA S ŽMOGAU
žavimės,mylime,palaikome,labai labai patinka žiūrėti,jūsų gebėjimas bendrauti su žmonėmis nuostabus.Sėkmės kuo didžiausios.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų