Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
4
Emilija Latėnaitė (nuotr. stop kadras)

Kiekvienais metais rugsėjo 29-ąją dieną minima Pasaulinė širdies diena. Šia ir kitomis iniciatyvomis siekiama atkreipti dėmesį į vieno svarbiausių organų – širdies – sveikatą ir ligų prevenciją.

4

Kiekvienais metais rugsėjo 29-ąją dieną minima Pasaulinė širdies diena. Šia ir kitomis iniciatyvomis siekiama atkreipti dėmesį į vieno svarbiausių organų – širdies – sveikatą ir ligų prevenciją.

REKLAMA

Širdies ir kraujagyslių ligų gydyme ilgalaikę praktiką turinti VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologė doc. Vilma Dženkevičiūtė primena – vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių insulto ir infarkto atsiradimą, yra blogasis cholesterolis.

Širdis – vienas svarbiausių žmogaus organų. Ji atsakinga už organizmo aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, kurios, žinoma, mūsų kūne pasiskirsto kraujagyslių pagalba. Todėl labai svarbu, kad mūsų kraujagyslės būtų pralaidžios, elastingos ir šiam gyvybiškam procesui nekliudytų susidarę neigiami veiksniai. Vienas iš jų – blogasis cholesterolis, kuris sukelia ne tik kraujagyslių nepraeinamumą, bet ir rimtesnes ligas, tokias kaip insultas ir miokardo infarktas.

REKLAMA

Su skaudžiomis širdies ir kraujagyslių ligų pasekmėmis susidūrė ir garsi Lietuvos aktorė, dėstytoja Emilija Latėnaitė. Dėl pastarųjų ligų žinoma aktorė neteko ne tik kolegos, bet ir kelių artimųjų.

„Pirmas liūdnas susidūrimas su širdies ir kraujagyslių ligomis buvo darbe, kai mirė kolegės vyras, kuriam buvo tik 30 metų. Jis buvo prisižiūrintis žmogus: negėrė, nerūkė, o širdis vieną dieną ėmė ir sustojo... Mums visiems buvo šokas. Po to, eidamas apie 30-tuosius savo gyvenimo metus, mirė mano pusbrolis. Taip pat irgi netikėtai sustojo širdis. Ir visai neseniai širdis sustojo ir mano dėdei (E. Latėnaitės dėdė – žinomas kompozitorius Faustas Latėnas – aut. past.). Kai pagalvoji, jeigu prevencija galėjo užkirsti kelią nors vienai iš šių mirčių, tuomet labai noriu visus paskatinti eiti ir tirtis, kad kuo daugiau mūsų širdžių plaktų tiek, kiek įmanoma“, – laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo garsi aktorė.

REKLAMA
REKLAMA

Emilija atvira – rūpintis savo sveikata ir neužsisukti darbų gausoje, ją paskatina jos mamos pavyzdys.

„Labai didelis ačiū mamai, kuri nuo senų laikų, kiek aš atsimenu, yra savo pavyzdžiu įdiegusi šeimoje, kad yra profilaktinės programos, kuriomis galima ir reikia pasinaudoti, priklausomai nuo tavo amžiaus. Mama visą laiką eina ir pasitikrina šiose profilaktinėse programose. Mūsų šeimoje tai atrodo savaime suprantama“, – mintimis dalinosi E. Latėnaitė.

VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologė doc. Vilma Dženkevičiūtė laidoje „Sveikas rytojus“ teigė, kad širdies ir kraujagyslių ligas, širdies sustojimą, sukelia būtent blogojo cholesterolio padidėjimas organizme.

„Būtent blogasis cholesterolis suformuoja aterosklerotinę plokštelę. Prasidėjus uždegimams arba lėtinėms ligoms, įvairiems kitiems susirgimams, ta aterosklerozinė plokštelė įplyšta ir suformuoja trombą. Smegenų kraujagyslės užsikimšimas trombu lemia insulto atsiradimą, o trombo atsiradimas širdies kraujagyslėse – miokardo infarktą“, – laidoje žiniomis dalinosi gydytoja V. Dženkevičiūtė.

REKLAMA
REKLAMA

Kad išvengtume nelaimingų atsitikimų, jau nuo 25 metų amžiaus turėtume tikrintis sveikatą ir žinoti savo cholesterolio koncentraciją kraujyje. Tai patikrinti nėra sudėtinga. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus. Taip pat labai svarbu neignoruoti valstybės kompensuojamų profilaktinių tyrimų pagal specialias programas.

„Kuo mes pradedame gydymą anksčiau, tuo mes galime išlošti didesnį paciento išgyvenamumą. Kuo pacientas yra jaunesnis, jeigu jis dar nėra sirgęs ir neturi kardiovaskulinės komplikacijos, kaip infarktas arba insultas, mes galime papildomai išlošti 25 metus. Jeigu pacientas jau turi kardiovaskulinį įvykį – infarktą, insultą, ar periferinę arterijų ligą, tokiu atveju, gydymo paskyrimas, greičiausiai, pridės tik apie 15 metų“, – laidoje kalbėjo doc. V. Dženkevičiūtė.

Tačiau svarbu ne tik anksti pradėti gydymą. Kaip pabrėžia Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. Dr. Jelena Čelutkienė, svarbiausia – kuo tiksliau nustatyti paciento riziką susirgti širdies ligomis ir laiku užbėgti joms už akių.

REKLAMA
REKLAMA

„Jei pavėluojame gydytis, tuomet vaistai, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje, jau gali tik stabilizuoti procesą. Tačiau pradėję gydytis laiku bei naudodami tikrai efektyvias vaistų dozes ir labai ryškiai sumažinę cholesterolio kiekį, mes galime netgi tą procesą pakreipti atgal – jis gali šiek tiek regresuoti. Tačiau tokius rezultatus gali pasiekti tik kompleksinis gydymas“, – žiniomis dalinosi gydytoja.

Medicinos sričiai vis labiau tobulėjant, tobulėja ir ligų gydymo metodai. Ne išimtis ir kraujagyslių gydymas, kuriam dabar yra taikomas kombinuotas antilipidinis gydymas.

„Dabar keičiasi antilipidinio gydymo paradigma. Jeigu anksčiau mes kalbėjome, kad gydome tik statinais, tai dabar pradedame skirti kombinuotą antilipidinį gydymą, tai yra du cholesterolį mažinančius vaistus vienoje tabletėje, priklausomai nuo paciento rizikos“, – kalbėjo prof. Dr. Jelena Čelutkienė.

Tačiau toks kombinuotas gydymas, kad ir kaip bebūtų reikalingas, Lietuvoje daug kam nėra prieinamas. Tam įtakos turi vaistų kompensavimo sistema.

REKLAMA
REKLAMA

„Lietuvoje mes turime problemą. Jeigu dabar statinai yra gerai kompensuojami, tai kombinuotas gydymas pas mus kompensuojamas labai ribotai – tik tiems, kam jau į širdies kraujagysles buvo įstatyti stentai arba įsiūti šuntai, o kitiems pacientams šie kombinuoti vaistai nėra kompensuojami. Tam tikri kiti, naujausi leidžiami vaistai nėra prieinami Lietuvoje dėl didelės kainos. O pigesni kombinuoti vaistai prieinami labai mažai pacientų dėl labai ribotos kompensacijos“, – pasakojo gydytoja.

Būtent tai, pasak profesorės, ir yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vis dar pirmaujame Europoje pagal sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, todėl buvo nuspręsta imtis veiksmų, galinčių pagerinti pacientų gydymą.

„Šiai dienai tikrai nesame patenkinti antilipidinių vaistų prieinamumu Lietuvoje, todėl Lietuvos kardiologų draugija inicijuoja dislipidemijos tvarkos aprašą. Jau pateiktas pirminis variantas Sveikatos apsaugos ministerijai. Patvirtinus tą aprašą, mes tikimės pasiekti geresnio antilipidinių vaistų prieinamumo mūsų pacientams“, – laidoje kalbėjo specialistė.

REKLAMA
REKLAMA

Apie blogojo cholesterolio žalą diskutuoja ne tik Lietuvos gydytojai, bet ir specialistai iš viso pasaulio. Neseniai iš Barselonos kongreso grįžusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė pasakojo, kad kongrese dalyvavę ekspertai pateikė du principus, kurie padeda išsaugoti žmogaus širdį ir kraujagysles.

„Praktiškai du principai buvo įvardinti šiame kongrese: kiek pavyksta sumažinti blogąjį mažo tankio cholesterolį ir kaip pavyksta išlaikyti jį sumažintą. Šitie du veiksniai yra svarbiausi, kad galėtume sumažinti mūsų pacientų riziką susirgti priešinfarktine būkle, miokardo infarktu ir patirti įvairias intervencines vainikinių arterijų procedūras“, – laidoje kalbėjo gydytoja, prof. O. Dobilienė.

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laida „Sveikas rytojus“ – ilgą darbo patirtį medicinos srityje sukaupusių 4 specialistų pokalbis su laidos žiūrovais apie geros sveikatos profilaktiką, gyvenimo būdo patarimus, naudingiausias ir aktualiausias medicinos, farmacijos aktualijas bei sveiko gyvenimo būdo puoselėjimą.

REKLAMA
REKLAMA

Ilgametė laidos vedėja gydytoja Irena Pivoriūnienė dalina laiko patikrintus sveikatos patarimus, plastikos chirurgijos specialistas, vienas iš „Fi Clinica“ įkūrėjų Vygintas Kaikaris pasakoja apie sveiką grožį, psichoterapeutas, „Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai Arvydas Balčius kalba apie geros sveikatos profilaktiką, o grožio terapijos studijų dėstytoja, veido masažų instruktorė, „Fi Clinica“ grožio specialistė Ramunė Skurkienė pasakoja apie sveiko gyvenimo paslaptis bei gražios odos puoselėjimą.

„Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą, per TV8!

Rašote straipsnius, kalbate per radijas, rodote per TV. Jūs kalbėkite, rašykite, rodykite apie korumpuotas klinikas, kaip prisibelsti pas gydytojus, tikrus gydytojus, kas yra ta sveikatos prevencija o po to rašykite straipsnius apie sveikatos problemas. Palinkėsiu rašantiems ir rodantiems gydytojams NE KALTINTI daugelį žmonių nesilankančių ar nesirūpina čiu savo sveikatą. Užduokite sau klausimą, kdl tokią problemą.
Tokių straipsnių rašytojai pirmiausia tegul pasidomi kaip į panašių ligų prevencijas žiūri šeimų arba kiti gydytojai. Pasiskundus, pasiunčia tyrimams o po to išgirsti kad nieko tokio baisaus nėra, arba nurašo žmogaus amžiui, paveldėjimui ir t.t. Per TV reklamines laidas labai gražiai pakalba, pareklamuoja kosmines kainas kainuojančius vaistus. Bet realybėje labai daug kas yra visiškai kitaip
Kaip eiti mieloji,jei tu esi niekam neidomus,rageliu nekelia,alia vietu nera amžinai,bet kabinetai tušti jei netyčiom užeini,cia gali pasirikrinti dirbantys medicinoj ir švogeriai visi.kol bus toks bardakas toj medicinoj tol žmones ir jauni ir seni mirs,o Dulkys ir jo advokatai jaučiasi nemirtingi
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų