Apie šį netikėtą paukščio gelbėjimą ji atvirai pasidalino savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Pasidalijo istorija
Kartu A. Stonytė iškėlė ir skaudžią problemą – šalyje vis dar populiarų paprotį vestuvių metu į dangų skraidinti baltus balandžius. Pasak kūrėjos, ši trumpalaikė pramoga, skirta gražiam kadrui užfiksuoti, patiems paukščiams dažniausiai tampa mirties nuosprendžiu.
„Vakar Halės turguje šuniukas įtempė pavadį. Pagalvojau, gal užmatė katiną. O tada pamačiau – nuo mūsų bando “pabėgti” balandis. Toks leisgyvis, kad vos tipena.
Ant kojos raudonas žiedelis, bet ten jokių duomenų.
Perskambinu internete rastais gyvūnų globos numeriais. Prisiregistruoju balandžių mylėtojų ir augintojų puslapiuose. Sukeliu skelbimus. Ir laukiu ar kas pasiges savo balandžio. Tyla.
O vaikai (nesuprantu su siaubu ar viltimi) klausia: „Mama, o kuriam kambary mes auginsim balandį?” Toto irgi klausiamai žiūri, kai balandis skrebena jam įrengtoje dėžutėje. Žiūriu į balandį ir galvoju - gal tikrai beprotiška. O, jei jo niekas nepasiges? Bet jau parsinešiau.
Jei ne raudonas žiedas ant kojytės, gal taip nepergyvenčiau. Bet tas žiedas sufleruoja, kad balandis ne laukinis. O dekoratyvinis leisgyvis paukščiukas nebūtinai išgyvens gatvėje, kurioje šeimininkauja katinai ir varnos.
Pusdienį raminu save, kad kažkaip susitvarkysim. Prisimenu profesorių Kazlauską, kurio namuose gyveno ne tik balandžiai su bebru, bet ir gulbės su krokodilu.
Mano Liepa įsitraukia į balandžio namų paieškas. Ir staiga atsiranda viltis - gyvūnų organizacija jai duoda telefoną žmogaus, kuris namuose augina balandžius. Sako - galit atvežti.
Žmogus, kaip iš pasakos, pagalvoju, kai jis aprodo savo balandžius. Jų čia per šimtą. Pasakoja, kad užsikrėtęs aistra balandžiams būdamas penkerių. Augina savo malonumui. Paėmęs į rankas mūsų balandį, sako, kad jis visai jaunas, labai nusilpęs, bet gaus vaistus, mineralus ir atsistos ant kojų. Dar papasakoja, kad tai vadinamas suktukas, kilęs iš Baku.
Lietuvoje veisiamas vestuvėms...
Kaip vėliau viena moteris iš gyvūnų globos paaiškina – jie net vadinami vienadieniais balandžiais. Nes auginami vienos dienos pramogai.
Balandininkas atsisveikinant sako: „Padarėt gerą darbą. Tokios būklės jis neišgyventų nė dviejų dienų.“
O aš pagalvoju, kad gerą darbą padarysim, jei nors viena būsima jaunavedžių pora, išgirdus vieno pasiklydusio balandžio istoriją, nuspręs, kad nuotraukos kadras su balandžiais nevertas pasmerkti šiuos gležnus paukščius mirčiai. Nes beveik 100 proc. nė vienas iš jų negrįžta pas balandžių pardavėjus.
Jų širdis suminkštinti maža vilties. Nes jie tai puikiai žino.
Ir kol nebus įstatymo, draudžiančio šią makabrišką pramogą ir toliau tai darys.
Ačiū labai visiems, kurie per Jonines kėlė ragelį, konsultavo ir padėjo: moteriai iš Halės turgaus, kuri po savo prekystaliu globojo balandį, kol ieškojom dėžutės, Mažvydei Kokanauskienei, Egzotinių gyvūnų prieglaudai, Tautmilės prieglaudėlei, Laukinių gyvūnų globos centrui, kurie buvo pažadėję “prasukti” iš Klaipėdos pro Vilnių ir paimti balandį, jei visai nerasiu, kas jį priglobtų.
Ir ačiū žmogui, kuris apsiėmė užauginti mažiuką. Žmogui, kaip iš pasakos su didele širdimi.
Tokių žmonių vakar sutikom daug“, – rašė ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
