Žinoma mergina atskleidžia, kodėl netapo balerina, kodėl ji myli ne tik sportą, bet ir madą bei pataria, kaip įgyvendinti svajones ir pasiekti trokštamų rezultatų.
- Esi talentinga, jauna, graži. Ar svajojai išgarsėti? Kokie didžiausi populiarumo pliusai ir minusai?
- Lengvoji atletika ir pasiekimai joje lietuviams kol kas dar nėra tiek įdomūs, kiek, tarkime, krepšinio rinktinės pergalės, tad galėčiau pasakyti, jog užsienio gerbėjų turiu daugiau, nei lietuvių. Nepaisant to, dėmesio ir savoje šalyje nestinga. Vis dažniau sulaukiu kvietimų atstovauti vieną ar kitą lietuvišką prekės ženklą, esu dažnai kviečiama į įvairius renginius, kartas nuo karto žmonės mane atpažįsta gatvėje ir prieina pasidžiaugti, kaip jiems smagu sekti mano sportinį kelią ar kai džiaugiasi dėl mano laimėjimų. Labai džiugu atvykus į varžybas užsienyje sulaukti didžiulės pagarbos, susižavėjimo, dėmesio. Tai tikrai malonu ir tik dar labiau skatina judėti pirmyn bei stengtis.
Populiarumo minusai? Niekad negalvojau, jog atrašinėti į gerbėjų laiškus bus taip sunku, o kartais net fiziškai neįmanoma dėl laiko stokos! (šypsosi) Tas pats ir su autografų dalinimu – ne kartą teko praleisti ne vieną valandą, sėdint prie stalo ir pasirašinėjant ant savo nuotraukų, sirgalių marškinėlių ar kt. Nebūčiau pagalvojusi, kad šis užsiėmimas – toks varginantis. Iš šalies tai atrodo kur kas paprasčiau.
- Nuo mažens žinojai, kad savo ateitį siesi su sportu? Kuo užsiėmei mokykloje?
- Nuo pat mažų dienų buvau itin aktyvi, stengiausi išsiskirti, nes labai mėgau dėmesį, buvau drąsi ir bet kokia kaina siekianti savo svajonių. Natūraliai susiklostė, kad visada siekiau maksimumo ir tikėjausi ateityje įeiti į istoriją. (šypsosi) Visada stengdavausi daryti tai, ką noriu. Labai džiaugiuosi, kad tėvai nuolat skatindavo.
Dainavau chore, vėliau grojau pianinu, esu šokusi baletą, lankiusi krepšinį, galiausiai atėjau į lengvąją atletiką. Buvau pakviesta stoti į M. K Čiurlionio baleto mokyklą, bet nusprendžiau, kad balerinos iš manęs nebus – šiai profesijai esu per aukšta. Mama visuomet svajojo turėti „mergaitišką“ dukrą, kuri šoktų ar dainuotų, o tėtis, žinoma, svajojo užauginti sportininkę. Taip jau nutiko, kad su laiku atsisijojo kiti užsiėmimai, pajutau, kad nesu komandinio sporto atstovė. Man smagu žaisti žaidimus, būti komandoje, bet geresnių rezultatų pasiekiu tada, kai esu atsakinga pati už save. Kad ir kaip buvo gaila tėčiui, nusprendžiau palikti krepšinį. Ėmiau koncentruotis į lengvąją atletiką, kuri ilgainiui tapo mano pragyvenimo šaltiniu.
- Sportininkų pasiekimus lemia ne tik fizinis pasiruošimas. Kokios pagrindinės taisyklės ir charakterio savybės Tau padeda pasiekti tikslų?
- Buvimas profesionaliu sportininku reikalauja tam tikro pasiryžimo, stiprybės ir didžiulės motyvacijos siekti tikslų, tad disciplinos rėmus ištvertų tikrai ne kiekvienas. Režimas ar disciplina yra neatsiejami sportininko gyvenimo elementai. Norint būti vienu geriausių pasaulyje privalu laikytis tam tikrų taisyklių, dienotvarkės ar mitybos režimo. Žinoma, būna išimčių ir nuolaidų, tačiau jomis nereikėtų piktnaudžiauti. Taip pat nereikėtų visą laiką griežtai savęs riboti, stabdyti ar sprausti į rėmus. Svarbu atsižvelgti į vidinę savijautą ir norus, bet dažniausiai viską į savo pusę nusveria žodis „reikia“. Geriausia, kai sportininko kasdienybėje yra balansas tarp dienotvarkės, tinkamos dietos, taisyklių bei poilsio, atsipalaidavimo ir mažų ar didesnių pasilepinimų.
Ne tik psichologinis nusiteikimas lemia rezultatą. Jeigu esi puikiai fiziškai pasiruošęs, tuomet ir psichologiškai bus gan lengva nusiteikti varžyboms. Pagrindiniai niuansai, leidžiantys man tikėtis iš varžybų tik geriausių rezultatų – visapusis fizinis pasirengimas, kai nekyla nė menkiausių abejonių dėl sportinės formos, traumų nebuvimas, gera nuotaika ir nusiteikimas, besąlyginis aplinkinių palaikymas. Jeigu pavyksta sujungti šiuos elementus, varžybose telieka kovoti ir parodyti geriausia, ką sugebi.
Džiaugiuosi, kad turiu pakankamai palankius genus sportui (tinkamą ūgį, sudėjimą, fiziologines savybes, kovingą charakterį). Bet jei nesitreniruočiau ir nesistengčiau, tikrai nebūčiau viena geriausių pasaulyje savo amžiaus grupėse ar viena iš dabartinio elito šuolininkių. Norint pasiekti geriausią rezultatą – priartėti prie pasaulio rekordo ar jį pagerinti – reikia turėti ir gerus genus, ir būti pasiryžusiam sunkiai, alinančiai dirbti.
- Kelyje į sėkmę tenka patirti ne tik pergalių, bet ir nusivylimų. Kas padeda atsigauti po nesėkmių? Ką patartum jauniems žmonėms, bijantiems suklupti?
- Į varžybas dažniausiai kiekvienas sportininkas vyksta vedinas tam tikrų svajonių, lūkesčių, tikslų. Vienas iš jų – parodyti pasauliui, kokie stiprūs yra Lietuvos sportininkai ir kad net tokia maža šalis gali išauginti įvairių sričių čempionų. Jaudiniesi, nori kuo geriau pasirodyti, bet kartu ir supranti, jog sportas kartais būna negailestingas ir net patiems geriausiems nepasiseka. Įvairios mintys verda galvoje, bet dažniausiai stengiesi nusiraminti, įtikinti save, kad esi puikiai pasiruošęs, stiprus ir pajėgus kovoti pačiame aukščiausiame lygyje. Ir net jeigu nepasiseka, būna tikrai sunku, tačiau supranti, jog viskas dar prieš akis ir, kad šiandien tikrai nėra ta diena, kai reikia nuleisti rankas. Taip, būna sunku, nesėkmės labai demotyvuoja, gniuždo, bet tuomet reikia paklausti savęs, kaip smarkiai nori pasiekti savo svajones? Jei labai, tuomet visada atsiras jėgų ir ryžto stotis ir toliau judėti jų link, o kiekvieną nesėkmę ilgainiui paversti neįkainojama pamoka ateičiai.
- Esi ne tik profesionali lengvaatletė, bet ir studentė. Dėl savo puikios išvaizdos dažnai dirbi modeliu, bendradarbiauji su prekės ženklais. Kuo žavi mados pasaulis?
- Esu iš tų žmonių, kurie nori turėti daug įvairios veiklos, realizuoti įvairiose sferose. Įdomu tai, kad sportas yra begalinė industrija, į kurią įsiterpia ir mada. Skirtingi sportinės aprangos ženklai konkuruoja tarpusavyje spalvomis, modeliais, įvairiomis technologinėmis naujovėmis. Visa tai vyksta ir mados pasaulyje, o tokia paralelė labai žavi. Džiaugiuosi, kad laisvalaikiu galiu stoti prieš fotoobjektyvą. Už tai turėčiau būti dėkinga genams ir sportui. Mados pasaulis žavi savo įvairove, eksperimentavimu, nuolatiniu judėjimu į priekį ir įvairiausiais iššūkiais. Šioje srityje sukasi labai įdomūs ir gražūs žmonės, o aš mėgstu kūrybą ir įvairias naujoves.
- Dažnai keliauji, todėl puikiai žinai, kaip susikrauti lagaminą. Kokių būtiniausių daiktų Tau reikia? Be kokių grožio priemonių neapsieini?
- Iš tiesų, didžiausias galvosūkis vis tik tenka aprangų komplektavimui ir pasirinkimui. Kosmetinės turinys jau kurį laiką nusistovėjęs. Pagrindinės higienos ir kosmetikos priemonės, kurias tiesiog privalau įsidėti vykdama į stovyklą – priemonė nuo prakaitavimo, blakstienų tušas, BB kremai su apsauga nuo saulės arba intensyviai drėkinantis kremas, veido prausiklis, makiažo valiklis, keletas specialių odos priežiūros kremų ir gelių, rekomenduotų dermatologės pagal mano odos tipą. Taip pat – pora kelioninio dydžio kvepalų buteliukų. Žinoma, stovyklų metu turime ir visokių išvykų ar pramogų, tad papildomai įsimetu šiek tiek dekoratyvinės kosmetikos – akių bei antakių pieštuką, akių šešėlius, kreminę ir kompaktinę pudrą, lūpdažį ar blizgį. Taigi, nors daugiausiai dėmesio tenka tinkamos aprangos komplektams, stengiuosi nepamiršti ir moteriškų smulkmenų. (šypsosi).
- Ką Tau reiškia pasakymas „Make it happen“?
- „Make it happen“ - bene geriausias posakis, vedantis į pačius įdomiausius išgyvenimus, nuotykius, iššūkius bei svajones. Kiekvienas, besivadovaujantis tokia filosofija, be abejonės nugyvens gerokai turiningesnį ir įdomesnį gyvenimą nei tas, kuris vadovausis šūkiu „Galbūt rytoj“. Esame čia ir dabar, tad pasistenkime gyventi taip, kad būtų ką prisiminti senatvėje!
