Viešumoje pasirodė japonų kraujo turinti lietuvių atlikėja Keitė Arai su mylimuoju: nuo veido nedingo šypsenos

Penktadienio vakarą unikaliame sostinės senamiečio rūsyje įvyko vienos dienos paroda „Glowing Fantasy” – dailininkas-grafikas, knygų iliustratorius Valerijus Šatunovas pristatė tamsoje šviečiančius ir apsiverčiančius paveikslus, rašoma pranešime spauai.

Žinomus vilniečius užbūrė tamsoje švytinčių paveikslų magija (nuotr. Organizatorių)
23

Pasigrožėti magiška aplinka ir užburiančių paveikslų švytėjimu nepraleido progos aktorės Redita Dominaitytė ir Lina Bražinskaitė-Tupikovskienė, plaukų stilistas Karolis Murauskas, iliuzionistas Arvydas Stonys su žmona Jolanta, animatorius Ilja Bereznickas, TV aktorius ir renginių vedėjas Justinas Daugėla, atlikėja Keitė Arai, grožio specialistės Diana Rakickaja ir Viktorija Poullain bei kiti.

(23 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Žinomus vilniečius užbūrė tamsoje švytinčių paveikslų magija

Tiesa, daugiausiai fotografų blysksčių sulaukė japonų kraujo turinti lietuvių atlikėja Keitė Arai, kurią į renginį atlydėjo mylimasis. Pora atrodė itin laiminga, o nuo jų veidų nedingo šypsenos.

Žinomus vilniečius užbūrė tamsoje švytinčių paveikslų magija

Unikali paroda, kurios darbai pagrįsti kinetiniais apsukimo mechanizmais, buvo pristatyta XV amžių menančiame Vilniaus senamiečio rūsyje, kadaisė priklausančiam Radvilų dinastijai. Vilnietis dailininkas Valerijus Šatunovas prieš parodos atidarymą sakė esantis labai sujaudintas, kadangi tai – jo pirmoji personalinė paroda. Prieš kelerius metus V. Šatunovo unikaliais darbais išskirtinė publika turėjo galimybę grožėtis labdaros renginyje „Raudona suknelė“, vykusiame „Kempinski“ viešbutyje bei Šokolado skulptūrų muziejaus Trakuose atidarymo metu.

Parodą organizavo ir jį vedė dailininko gyvenimo draugė, žinoma fotografė, praeityje garsus modelis Rūta Andre. Specialų įvaizdį šiam renginiui žinomai moteriai sukūrė žvaigždžių stilistė Rūta Morozovienė. Svečiai vakaro metu buvo vaišinami išskirtiniais „AJ Šokoladas“ skanėstais.

REKLAMA

R. Andre neslepia, esanti sužavėta Valerijaus darbais, tad ji nusprendė padėti menininkui, kad jo kūrybą pamatytų kuo didesnė auditorija. „Dviejų žmonių meilės šviesoje gimsta unikalūs projektai“, – šypsodamasi sakė Rūta.

Projektas buvo kuriamas beveik tris dešimtmečius. Jo sukūrimo istorija prasidėjo dar 1991-aisiais, kuomet V. Šatunovas, būdamas itin jauno amžiaus, dirbo pameistriu kartu su savo tėvu Viktoru Šatunovu. Dirbdamas drauge su tėvu jaunasis Valerijus niekada neapleido ir savo kūrybos, nuolatos ieškojo savojo stiliaus subtilybių bei neįprastų spalvų derinių, kuriuos vėliau abu iliustratoriai – tėvas ir sūnus – panaudojo bendruose projektuose. Šiai dienai autorių iliustruotų knygų skaičius pasiekė beveik 100 pavadinimų. „Pamenu, mūsų turėtų dirbtuvių erdvės nebeužteko, tad buvo įrengtas visas atskiras butas, kur kiekvienas kambarys buvo paruoštas tam tikriems darbams atlikti. Tarkim, virtuvė tapo puikia erdve

darbui su aerografu: čia dulkių spalva kiekvieną dieną buvo vis kitokia. Aš pats turėjau prieigą prie visų įrankių, tad nepraleidau progos kasdien eksperimentuoti su visomis įmanomomis medžiagomis bei technikomis, maišant jas ir ieškant savo variacijų“, – kūrybinio kelio pradžią mena V. Šatunovas, kuriam didžiulę įtaką gyvenime padarė tėvas knygų iliustratorius, motina, pasakų vaikams autorė bei mokytojas, garsus animatorius bei režisierius Ilja Bereznickas.

Kartą Valerijaus tėvas eidamas netyčia užkliuvo už beveik pabaigto paveikslo krašto, ir jį apvertus jaunajam dailininkui atsiskleidė tarsi naujas neregėtas vaizdas. Kiek pakoregavus šį darbą Valerijus suvokė, jog paveikslą galima apžiūrėti iš abiejų pusių, apverčiant jį aukštyn kojomis. Taip lemtingo atsitiktinumo dėka buvo sukurta dvylika paveikslų, kuriuos galima apžiūrėti iš skirtingų pusių, apverčiant juos aukštyn kojomis. Paveikslai dar unikalūs tuo, jog šviečia tamsoje ir turi kitą atvaizdą. Įdomu tai, jog visų paveikslų pagrindinė jungiamoji ašis ir motyvas – akys

REKLAMA

Prieš ketverius metus agentūra „Factum“ užregistravo faktinį Lietuvos rekordą – daugiausiai atvaizdų viename kūrinyje, t.y. būtent 4 skirtingi atvaizdai viename darbe. Komisijos svarstymui V. Šatunovas pristatė tris paveikslus ir jie visi buvo pripažinti kaip Lietuvos rekordas.

Įsibėgėjus kūrybiniam procesui, Valerijus nusprendė dar labiau pabrėžti ekspozicijos ypatingumą. Norėdamas sustiprinti efektą, menininkas nusprendė sukurti kontroliuojamą paveikslėlių apvertimo mechanizmą, pagrįstą elektros varikliais su mikroprocesoriumi. Į parodoje eksponuojamų paveikslų rėmus ir atraminius mechanizmus yra įmontuota unikali apšvietimo įranga. Mechanizmai veikia kartu su autonominiu mikrokompiuteriu, kuris suka paveikslą pagal nustatytą laiką. Apvertimo metu groja muzikiniai mechaniniai instrumentai, įmontuoti į atraminį paveikslo mechanizmą.

„Gyvenimas – tarsi laikrodis su nesustojančiu mechanizmu. Kiekvienas sraigtelis yra labai svarbus ir jis turi savą istoriją”, – tamsoje šviečiančių paveikslų autorius V. Šatunovas.

Artimoje ateityje numatytos V. Šatunovo parodos daugelyje pasaulio šalių, pristatant jo paveikslus su specialiais mechanizmais. Taip pat planuojama išleisti pasakų knygą vaikams su visais šioje parodoje pristatytais paveikslais.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų