Ar jūs žinote, kad ideali temperatūra norint jaustis laimingu – 13,9 laipsnio Celsijaus? Nustatykite savo termostatą, o po to susipažinkite su patarimais, kaip tapti laimingesniu
Laimė – tai nepaprastai įdomi tema, kadangi kiekvienas iš mūsų supranta ją savaip, rašo Beth Belle Cooper JAV leidinyje „Fast Company“. Todėl visiškai suprantama, kodėl mes tiek dėmesio skiriame tam, kad ją pasiektume.
Asmeniškai aš norėčiau jaustis laimingesnė ir esu užtikrinta, kad to norisi visiems. Todėl pagalvojau, kad bus įdomu ir naudinga rasti keletą paprastų būdų tapti truputį laimingesne, kurių efektyvumą įrodė mokslas. Žemiau pateikta 10 geriausių būdų tapti laimingu iš tų, kuriuos man pavyko aptikti.
1. Reguliariai mankštinkitės – 7 minučių visiškai pakaks
Gal būt, jūs jau girdėjote apie straipsnį laikraštyje „New York Times“, kuriame kalbama apie moksliškai įrodytą 7 minučių mankštos naudą. Todėl, jeigu anksčiau galvojote, kad neturite laiko fiziniams pratimams, tai dabar nebeturite nė vienos priežasties jų atsisakyti.
Fiziniai pratimai gali gerokai padidinti laimės ir gerovės pojūtį, ir mokslininkai jau seniai įrodė fizinių apkrovų efektyvumą kovojant su depresija. Atliekant vieną iš mokslinių eksperimentų, minimų Shawno Achoro knygoje „The Happiness Advantage“ („Privalumas būti laimingu“), depresija sergantys ligoniai buvo suskirstyti į tris grupes: pirmosios grupės savanoriai turėjo gydytis nuo depresijos vaistais, antrosios – darydami fizinius pratimus, trečiosios – kompleksiškai vaistais ir darydami fizinius pratimus. Šio tyrimo rezultatai mane labai nustebino. Nepaisant to, kad visų trijų grupių pacientų sveikata vienodai pagerėjo, jų bendrosios būklės vertinimo rezultatai pasirodė esą visiškai kitokie.
Po pusmečio šių trijų grupių pacientų sveikata vėl buvo patikrinta, siekiant įvertinti recidyvų dažnumą. 38 procentams tų, kas gydėsi depresiją vien tik medikamentais, vėl pasireiškė visi depresijos simptomai. Pacientų, kurie vartojo vaistus ir kartu darė fizinius pratimus, rezultatai taip pat nebuvo labai geri – 31 proc. recidyvų. Labiausiai nustebino tos pacientų grupės rezultatai, kurie depresiją gydėsi fizinėmis apkrovomis: recidyvų dažnumas čia buvo tik 9 procentai!
Visai nebūtina sirgti depresija, kad galėtumėte savo kailiu pajusti teigiamą fizinių pratimų poveikį. Jie padeda atsipalaiduoti, pagerina galvos smegenų darbą, pataiso figūrą netgi tada, kai išsikeliate sau tikslą numesti svorio.
Tyrimo, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „Journal of Health Psychology“, autoriai pastebėjo, kad žmonės, reguliariai atliekantys fizinius pratimus, dažniau būna patenkinti savo kūnu, net jeigu jokių matomų pokyčių ir neįvyksta.
Mokslininkai įvertino 16 vyrų ir 18 moterų masę, formas ir pasidomėjo, kaip žmonės vertina savo kūną prieš šešias 40 minučių trukmės sporto treniruotes ir knygų skaitymą, kuris taip pat buvo suskirstytas į šešias sesijas po 40 minučių. Abiem atvejais masė ir kūno formos nepakito. Tačiau po fizinių pratimų žmonių požiūris į savo kūną pagerėjo pagal keletą parametrų.
Mes jau smulkiai aptarėme, kokį poveikį turi fiziniai pratimai ir išsiaiškinome, kaip jie veikia mūsų smegenis: be kitų dalykų, jie padeda atpalaiduoti endorfinus.
2. Ilgiau miegokite, ir jūs mažiau patirsite neigiamų emocijų
Visi mes žinome, kad miegas padeda mūsų kūnui atsistatyti po dienos apkrovų ir kad jis padeda mums susikaupti ir dirbti produktyviau. Pasirodo, miegas taip pat turi įtakos mūsų laimės pojūčiui.
Knygoje „NutureShock“ Po Bronsonas ir Ashley Merryman aiškina, kaip miegas įtakoja mūsų pozityvų požiūrį į gyvenimą. Neigiami stimulai apdorojami migdoliniame kūne, o teigiami ir neutralūs prisiminimai apdorojami hipokampe. Miego trūkumas didesnę neigiamą įtaką turi hipokampui, negu migdoliniam kūnui. Todėl žmonės, kurie neišsimiega, rečiau prisimena malonius įvykius ir žymiai dažniau – nemalonius.
Atliekant vieną eksperimentą koledžo studentų, kurie reguliariai neišsimiegodavo, buvo paprašyta įsiminti žodžius iš sąrašo. Jie sugebėjo įsiminti 81 proc. žodžių su neigiamomis konotacijomis – tarkime, žodį „vėžys“. Tačiau žodžių su teigiama arba neutralia konotacija, tarkime, „saulės šviesa“ ar „pintinė“, jie pajėgė įsiminti tik 31 procentą.
Leidinys „BPS Research Digest“ rašo apie dar vieną tyrimą, kuris taip pat įrodo, kad miegas turi įtakos mūsų imlumui neigiamoms emocijoms. Duodami veidų atpažinimo užduotis, kurias eksperimento dalyviams buvo siūloma atlikti įvairiu dienos metu, mokslininkai pabandė išsiaiškinti, kokią įtaką eksperimento dalyviams turėjo teigiamos ir neigiamos emocijos. Tie eksperimento dalyviai, kurie dirbo visą dieną be pertraukos, kad galėtų nusnūsti, dienos pabaigoje buvo labiau linkę į neigiamas emocijas, tokias kaip baimė ar pyktis.
Su veido bruožų atpažinimo užduočių pagalba mes įrodėme, kad tie dalyviai, kurie negalėjo dieną numigti, labiau buvo linkę į tokias emocijas, kaip pyktis ir baimė. Tuo tarpu trumpas dienos miegas blokuodavo šį neigiamą reagavimą, padidindamas teigiamų emocijų lygį.
Suprantama, savijautai didelę įtaką turi miego trukmė ir kokybė.
Kito tyrimo autoriai pamėgino išsiaiškinti, kokią įtaką darbuotojų rytinė nuotaika turi jų darbui visą dieną.
Mokslininkai nustatė, kad darbuotojų rytinė nuotaika daro įtaką jų darbo produktyvumui visą dieną. Nuotaika, su kuria jie ateidavo į darbą, darė įtaką tam, kaip jie priimdavo klientus, o taip pat tam, kaip jie reaguodavo į klientų nuotaiką.
Vadovaujantiems darbuotojams svarbu prisiminti, kad jų pavaldinių nuotaika nulemia jų darbo našumą, taip pat ir kokią darbo apimtį jie gali atlikti ir kaip kokybiškai šis darbas bus atliktas.
Mes jau išsamiai išnagrinėjome miego temą, mėgindami suprasti, kiek mums reikia miegoti, kad efektyviai atliktume savo darbą.
3. Persikelkite gyventi arčiau darbo vietos: mažiau trunkanti kelionė į darbą yra geriau už didelį namą.
Kelionė į darbą ir atgal, kurią mes atliekame kiekvieną dieną, gali turėti gana nemažą įtaką mūsų laimei.Tai, kad mes sukariame šį kelią dukart per dieną, penkis kartus per savaitę, nulemia tai, kad tos kelionės mums daroma įtaka laikui bėgant stiprės ir darys mus vis mažiau laimingus.
Kaip teigiama svetainėje „The Art of Manliness“, ilga kelionė į darbą – tai, kas gali turėti didžiulę įtaką mūsų gyvenimo kokybei, nors neretai apie tai mes nė nesusimąstome.
Tuo tarpu, kai daugelis kitų atsitiktinių aplinkybių neturi įtakos mūsų laimės pojūčiui ilgalaikėje perspektyvoje, kadangi mes prie jų prisitaikome, žmonės niekada nepripranta prie kasdienių varginančių kelionių į darbą ir atgal, nes kai kada eismas būna normalus, o kai kada – tiesiog siaubingas. Arba, kaip sakė Harvardo psichologas Danielius Gilbertas, „važiuoti mašinų sraute – tai kiekvieną dieną nauja pragaro rūšis“.
Dažnai mes bandome kompensuoti ilgą kelią į darbą, nusipirkdami didelį namą arba susitardami dėl geriau apmokamo darbo, bet tai vis tiek nepadeda.
Du šveicarų ekonomistai, tyrę kelionių į darbą įtaką laimės pojūčiui, priėjo išvadą, kad šie veiksniai negali kompensuoti tų kančių, kurias mes patiriame ilgų kelionių į darbą metu.
