Lietuviškosios premjeros proga kviečiame susipažinti su 10-čia kino žvaigždės per gyvenimą išmoktų pamokų, apie kurias jis papasakojo žurnalui „Esquire“.
1. Apie naktį, kai mirė amerikiečių muzikantas, aktorius ir aktyvistas Riveris Phoenixas. „Kai man buvo 18-a, Riveris Phoenixas buvo mano dievaitis. Mane žavėjo jo vaidyba filmuose „Manasis Aidahas“ (angl. „My Own Private Idaho“) ar „Likime kartu“ (angl. „Stand by Me“). Visuomet troškau su juo susipažinti ar bent susitikti. Vieną vakarą buvau Helovino vakarėlyje ir jis praėjo pro mane, net išbalau. Jis dingo prieš man spėjant pasisveikinti – išvyko į klubą „Viper Room“. Ten netrukus parkrito ir mirė. Tai buvo pamoka“ (R.Phoenixas būdamas 23-ejų mirė neatlaikius širdžiai narkotikų perdozavimo).
2. Apie mylimąją. „Kai filmuojiesi pusę metų kur nors Maroke ar kitoje vietoje, santykiams tai tikrai nepadeda. Aktoriui padaryti karjerą – tarsi laimėti loterijoje. Visuomet jutau, kad jei nebūsiu darbe atsidavęs šimtu procentų, prarasiu šią auksinę progą. Tai visada kliudė turėti artimą žmogų.“
3. Apie išmoktus dalykus. „Per pastaruosius kelerius metus išmokau jaustis patogiai. Iki tol svarsčiau, ką kiti pagalvos, tačiau vieną dieną supratau – jei kam nors nepatinka, tegu eina velniop! Reikia atsiduoti gyvenimui ir tam, kas tu esi. Dabar jau esu susiformavusi asmenybė ir neprivalau niekam įtikti. Dabar klausiu savęs: Ką noriu daryti? Kas padaro mane iš tiesų laimingą? Jau spėjau išmokti, ką TURIU daryti ir kur TURIU būti, dabar metas pagalvoti apie save.“
4. Apie režisierių Jamesą Cameroną. „Jimas tiksliai žino, ko nori bei ką ir kaip nori nufilmuoti. Jei kam nors nepatikdavo, ko jis prašė „Titaniko“ filmavimo aikštelėje, čia pat užvirdavo ginčas. Jimas nesikuklino ginčytis visų akivaizdoje. Jis visuomet leido žmogui suprasti, ką jaučia. Atsimenu, kai pasirodė „Titanikas“, sėdėjau kino teatre susižavėjęs – Jimui pavyko padaryti tai, ko norėjo. Manau, visi geriausi kino kūrėjai turi šį tą bendro.“
5. Apie šlovę po filmo „Titanikas“. „Anuomet nebuvo toks skvarbių paparacų ir interneto amžius, tačiau vis tiek mano vardas nebebuvo manimi. Kate (aktorė K.Winslet) taip pat tai pajuto, bet aš sulaukiau ypač daug dėmesio dėl paauglių gerbėjų, kurios ėjo žiūrėti filmo daugybę kartų. Aš buvau blondinas, buvau Džekas Dosonas, aš buvau jų didvyris. Paskui gyvenime stengiausi maištauti prieš šį stereotipą ir jį sunaikinti, tačiau porą kartų suklupau, kol pavyko.“
6. Apie vaikystę. „Mano pirmieji prisiminimai apie „pasirodymus“ siekia vaikystę, kuomet visada stengiausi gauti mikrofoną, pademonstruoti breikdance šokių judesius, elgtis kaip klasės juokdarys ar imituoti tėvų draugus. Buvau pats beprotiškiausias vaikas, kokį tik galite įsivaizduoti, mane pakęsti buvo kone neįmanoma. Aš buvau tikras energijos užtaisas, kuriam sunkiai sekėsi susikaupti ir mokytis.“
7. Apie grėsmes. „Būnant dvidešimties rizikuoti tik tam, kad pajaustum aštrių emocijų – tikras absurdas. Manau, beprotybė daryti ką nors tokio, dėl ko bičiuliai tave laikytų drąsuoliu ar „savu“ – taip įmanoma patekti į duobę, kuomet imsiesi ieškoti naujo aštraus pojūčio nė nestabteldamas juo pasimėgauti. Taip prasideda procesas, kai vaikaisi kažko, ko iš tiesų nėra. Žinau, kad skambės banaliai, tačiau esu laimingas, jog esu gyvas. Kartą šokau iš lėktuvo su parašiutu ir jis nenorėjo išsiskleisti.“
8. Apie intymią sceną su Kate Winslet filme „Nerimo dienos“ (angl. „Revolutionary Road“). „Kate Winslet yra viena mano brangiausių ir artimiausių draugių. Mes besąlygiškai vienas kitu pasitikime. Pažinojau Kate dar iki jai susipažįstant su antruoju vyru, režisieriumi Samu Mendesu, kuris buvo filmo „Nerimo dienos“ kūrėjas. Iš šalies atrodo išties keista filmuotis sekso scenoje su moterimi, kurios vyras – režisierius. Tačiau man nebuvo nesmagu – tik jai. Prieš pradedant Kate atsisuko į mus su Samu ir pasakė: „Palaukite, tai visiška beprotybė“. Mes tik susižvalgėme ir pasakėme, kad viskas gerai. Ji teatsakė: „Dėl to, kad abu neprieštaraujate, tai dar didesnė beprotybė.“
9. Apie nuostabiausią pasaulio aktorę. „Kai ją pamačiau teatre, pamaniau: „O Dieve, ji vienintelė, kuri ant scenos atrodo visiškai natūraliai.“ Ji buvo vienintelė, kuri savo heroję pavertė tikru žmogumi su visais jo nepastovumais. Ji buvo mano didysis atradimas. Manau, Meryl Streep galima vadinti nuostabiausia pasaulio aktore.“
10. Apie savikritiškumą. „Turbūt vienintelis dalykas, kurį gyvenime žinojau tiksliai, – noriu būti aktoriumi. Tačiau iš pradžių buvo daug sunkumų, tad visuomet turėjau įrodyti kitiems ir pirmiausia sau, kad esu vertas, kad galiu. Šio jausmo nenoriu prarasti, nes tik jis verčia tobulėti. Niekada neužsistoviu vietoje, niekuomet nesu visiškai savimi patenkintas.“
Kaip L.DiCaprio pavyko siekti tobulumo filme „Didysis Getsbis“, Lietuvos žiūrovai jau gali išvysti šalies kino teatruose. Juostos veiksmas rutuliojasi vadinamaisiais „triukšmingais dvidešimtaisiais“ (angl. „Roaring Twenties“), kai Amerika klestėjo ir buvo turtinga. Visiškai atsigavusi po Pirmojo pasaulinio karo šalis mėgavosi ištaigingu gyvenimu, ekonomika vystėsi, o žmonių ambicijos siekė neregėtas aukštumas. Rafinuotos ir neįtikėtinai gyvos istorijos žiūrovai išvys stipraus vyro kelią į šlovę ir laimės troškimą bei nusivylimo kartėlį.
Filmo „Didysis Getsbis“ anonsas:
